Lietuvos nacionaliniame muziejuje paskelbta 2017 – ųjų kaip Tautinio kostiumo metų pradžia, įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“. „Grįžtame prie ištakų, kurias buvome pamiršę Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir atvėrus duris į pasaulį“, – sveikindama sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.
Renginyje taip pat dalyvavo Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys.
Lietuvos nacionalinis muziejus vienintelis turi tautinio kostiumo ekspoziciją, todėl nenuostabu, jog Tautinio kostiumo metai pradėti būtent čia. Tarptautinė konferencija skirta tautinio kostiumo gamybos, įsigijimo, susijusių amatų išsaugojimo klausimams aptarti ir Tautinio kostiumo metams paminėti. Pranešimus skaitė lektoriai iš Lietuvos, Norvegijos, Latvijos, Estijos. B. Kulnytė pažymėjo, kad šiandien tautinis kostiumas nebevilkimas kaip XIX amžiuje, jo modernumo nereikėtų derinti su kiču, nes tautinis kostiumas labai svarbus tautinei savimonei.
„Džiaugiuosi, kad mano idėjai šiuos metus paskelbti Tautinio kostiumo metais buvo pritarta. Pirmiausia dėkoju už palaikymą kolegoms Seimo nariams, o tautinio kostiumo puoselėtojams, etnografams, tautodailininkams ir visiems piliečiams linkiu nepamiršti savitumo ir išsaugoti autentiškumą“, – kalbėjo parlamentaras V. Bukauskas. „Tai mūsų kultūros dalis. Kiekvienas esame gimę tam tikroje vietovėje, o dauguma kilę iš provincijos, iš kur atsinešame savo papročius, tradicijas ir suvokimą. Iš visų Lietuvos kraštų žmonių gyvenimų ir kuriasi mūsų valstybė, kalba, identitetas, kuriuos turime puoselėti, vertinti, bet neieškoti priešpriešų ir tai menkinti. Dauguma šalių vertina savo tautos tradicijas, tautinį apdarą, tad to tikiuosi ir iš lietuvių. Krašto istorija – jaunosios kartos ugdymo pagrindas. Turime pradėti nuo savęs, nebijoti parodyti, kokios mums svarbios yra senosios tradicijos. Raginčiau ir valdžios atstovus, ir savivaldybių merus, ir tarybų narius skirti didesnį dėmesį kultūriniam identitetui plėsti“, – atkreipė dėmesį V. Bukauskas ir pridūrė, kad šie metai dedikuojami ne tik tautiniam kostiumui, bet ir piliakalniams, o jųdviejų tarpusavio sąsaja ypač artima.
Parlamentaras pastebėjo, jog kitų šalių gyventojai ypač mėgsta dėvėti savo tautinius kostiumus. „Toli pavyzdžių ieškoti nereikia – ir vokiečiai, ir ukrainiečiai, ir austrai bei norvegai vertina savo tautinį kostiumą. Jie juo puošiasi eidami į miesto, šeimos šventes. Labai norėčiau, kad ir mūsų šalyje tai taptų ne primestine dogma, bet neatsiejama tradicija, kad kultūrinį identitetą skatintų ir mokyklose, ir vaikų darželiuose. Viliuosi, jog dėmesys tautiniam kostiumui tęsis ne tik šiais metais, bet ir ateityje“, – kalbėjo Seimo narys.
Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus tarptautinė konferencija šiandien persikėlė į Lietuvos Respublikos Seimą. Konferencijos metu kartu su lektoriais aptarta tautinio kostiumo vieta ir reikšmė nacionalinėje kultūroje, apsikeista patirtimi su Norvegijos bei Estijos atstovais.
V. Bukauskas pastebėjo, jog tarptautinė mokslinė konferencija – puikus atspirties taškas verslumui skatinti. „Lietuvoje yra daugybė kūrybingų tautodailininkų, menininkų, amatininkų, gaminančių lėles, kitokius žaislus, rūbus. Ši Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir Seime vykusi konferencija ypač naudinga verslą puoselėjantiems amatininkams, o latvių, estų ar norvegų geroji patirtis – puiki kelrodė kryptis, nuo ko pradėti“, – pažymėjo parlamentaras.
