Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkės Rimos Baškienės kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Garbieji Laisvės Žmonės!
Laisvę puoselėjantys ir saugantys, iš jos išskirtinumo ir ypatingosios galios auginantys stiprybės sėklas – dabarties iššūkių nugalėjimui ir atsakingoms, pilietiškoms ateities kartoms.
Kasmet, minint lemtingus sausio įvykius, pirmiausia pagalvojame apie drąsius, ryžtingus Žmones, apie vienybės jėgą, apie tai, kad Laisvė nėra savaime suprantama dovana – kad ji yra ilgų pastangų ir aukų rezultatas ir neįkainuojama vertybė.
Prisimename ir gerbiame tuos, kurie nuolat augino, kūrė, pasiaukojančiai dirbo ir dabar stato pasitikėjimo ir noro gyventi čia – Lietuvoje, stiprią ir saugią mūsų Valstybę.
Besikeičiant Seimo kadencijoms Laisvės premijų komisija ir tuometinė jos pirmininkė Angelė Jakavonytė perdavė Seimui Gerąją žinią – jų siūlymą skirti Laisvės premiją pranciškonų vienuoliui, Vilniaus Bernardinų bažnyčios kunigui, ilgamečiui „Mažosios studijos“ vadovui, sovietmečio disidentui JULIUI SASNAUSKUI. Seimas – vienbalsiai priėmė šį nutarimą.
Julius Sasnauskas buvo vienas aktyviausių Lietuvos Laisvės lygos narių, vienas svarbiausių rezistento Antano Terlecko bendražygių, už religinius įsitikinimus net pašalintas iš mokyklos.
Vilniaus senamiesčio kiemų paslaptingume užaugęs drąsus jaunuolis, veikdamas kartu su kitais disidentais leido tautinės minties pogrindinį leidinį „Lietuvos šauklys“, vėliau leidinį „Vytis“, kartu parengė pasaulyje didelio atgarsio sulaukusį laisvės dokumentą „45 pabaltijiečių memorandumą“ – ir toje veikloje jis pats tapo Laisvės Šaukliu.
1979 m. KGB tais metais suimtas, nuteistas 1,5 metų kalėjimo ir 5 metams tremties Tomsko srityje. Net gyvendamas griežto režimo sovietinėje sistemoje Julius Sasnauskas sugebėjo būti laisvas savo dvasia, nes mintys apie laisvę siejosi su tikėjimu ir drąsa veikti. Nepaisant spaudimo, nepaisant represijų, tačiau suvokiant, kad pasipriešinimas sistemai yra ne tik politinis veiksmas, kad tai – moralinė pareiga.
Grįžęs iš tremties Julius Sasnauskas toliau dalyvavo antisovietinėje veikloje, buvo vienas iš Lietuvos Laisvės Lygos mitingo prieš tuometinę santvarką prie Adomo Mickevičiaus paminklo organizatorių. Vėliau Julius Sasnauskas mokėsi kunigų seminarijoje, davė vienuolio įžadus, buvo įšventintas į kunigus.
Ir vienas pastebėjimas apie aistrą knygoms, kuri tapo Juliaus gyvenimo šviesa – nuo vaikiškų pasakų, Maceinos raštų ir didžiojo pajautimo, kad spausdinto žodžio vertė yra ypatingas ginklas, yra mintis maitinanti galia, yra penas sielai, yra įkvėpimas ir pagalbininkė gyventi ir kurti.
Šiandien dėkojame Juliui Sasnauskui už postilių rinkinius ir knygas, kuriose brandūs Tikėjimo, atjautos, bendruomeniškumo, kovos už Lietuvos laisvę apmąstymai.
Dėkojame už dvasingus pokalbius su mūsų Lietuvos jaunimu ir su kiekvienu sutiktu žmogumi.
Bernardinų bažnyčioje girdėjau sakant: „Jis – mūsų ne tik dvasios tėvas, puikus pamokslininkas, jis – tiesiog bičiulis daugeliui parapijiečių“ Ir, manau, kad tai yra vienas iš svarbiausių įvertinimų.
Na ir dar. Vilniaus Senamiesčio aplinka manau palieka ypatingą, istorinį ryšį, perduodamą iš kartos į kartą. Tokį ryšį norėčiau įžvelgti su Vilniaus universiteto pirmuoju rektoriumi, kunigu, rašytoju, vienu žymiausių XVII a. pradžios pamokslininku Petru Skarga, po kurio vardu pavadintą Vilniaus universiteto kiemą bėgiojo ir Julius Sasnauskas.
Kunigas Petras Skarga tada dar beveik prieš 500 m. rašė: „pamokslų tikslas – sužadinti patriotinius jausmus, priminti vertybes, kurių laikantis galima išgelbėti valstybę“. Panaudodamas iš Antikos laikų kilusią „valstybės kaip laivo“ alegoriją Petras Skarga rašė: „Kai laivas skęsta, o vėtra jį verčia, kvailas žmogus saugo savo ryšulius, o laivo gelbėti neina ir mano, kad taip saugo save… O kai žmogus supras, kad savo turtus, kuriuos turi laive, paniekins ir kartu su visais puls gelbėti laivo, visa kita pamiršęs, tik tada atgaus, ką turėjo ir pats savo gyvybę išsaugos.“
Mūsų tauta tikrai įrodė, kad moka saugoti Valstybę, savo Laisvę ir tai patvirtinantys gerbiamojo Juliaus Sasnausko žodžiai: „ Laisvė nėra tik teisė elgtis kaip nori – tai pirmiausia atsakomybė už kitus žmones ir už savo veiksmus.“
Ir dar vieni žodžiai, ypatingi ir svarbūs: „Man svarbu daryti tai, kas reikalinga daugeliui“, – sako Julius Sasnauskas.
Dėkojame!
