Seime vyksta opozicijos inicijuota interpeliacija žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Praėjusioje kadencijoje interpeliaciją šiam politikui, kaip Aplinkos ministrui, reiškę konservatoriai dabar jį gina. Prieš Seimo rinkimus K. Navickas pakeitė pažiūras ir įstojo į konservatorių partiją, kas leido jam tapti Žemės ūkio ministru. Kol kas sprendimą parlamentas atidėjo.
Likus balsavimui, ar pritarti ministro atsakymams į interpeliacijos klausimus, opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ siūlymu šio klausimo svarstymas atidėtas iki kito posėdžio.
Kitas plenarinis Seimo posėdis suplanuotas ketvirtadienį. Pertraukos paprašęs demokratas Kęstutis Mažeika tokio siūlymo motyvų nenurodė.
Antradienį atsakydamas į opozicijos inicijuotą interpeliaciją ministras vardijo padarytus darbus ir tvirtino ketinąs juos tęsti. „Lietuvos žemės ūkis yra teisingame ir ambicingame permainų kelyje, turėčiau tęsti pradėtus darbus, kurie yra aktualūs visai ūkininkų bendruomenei bei visuomenei“, – Seimui pateiktuose atsakymuose sakė K. Navickas.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu vyksta vieno reikšmingiausių žemės ūkio dokumentų – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano – rengimo ir derinimo procesas.
Interpeliaciją K. Navickui inicijavo opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, surinkusi 56 parlamentarų parašus. Ją parėmė ir „valstiečiai“, socialdemokratai, „darbiečiai“, Lietuvos regionų frakcijos atstovai.
Opozicijos teigimu, K. Navickas nereaguoja ne tik į jos išsakytas pastabas, bet ir kitų raginimus bendrauti ir bendradarbiauti, sprendžiant aktualius klausimus, neįsiklauso į žemdirbių ir ūkininkų organizacijų, mokslininkų, savivaldos atstovų argumentus, tuo metu problemos žemės ūkyje tik kaupiasi.
„Kas metai iš pieno gamybos pasitraukia po 3000 ūkių ir sumažėja po 8000 karvių. Kokiomis priemonėmis ketinama stabilizuoti pieno gamybą? Kiaulininkystėje situacija katastrofiška. Vyriausybė, tai matydama, patvirtino priemonę kiaulininkystei gelbėti, būtina skubi reakcija. Kodėl ŽŪM daugiau kaip mėnesį nesugeba paruošti paramos skyrimo taisyklių? (…) Kokius sprendimus priėmėte reaguojant į sudėtingą situaciją trąšų rinkoje?“ – klausta interpeliacijoje.
Taip pat nurodyti galimi K. Navicko viešųjų ir privačių interesų painiojimo atvejai.
Tai buvo antroji interpeliacija, inicijuojama šios Vyriausybės nariui. Praėjusių metų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos jos buvo sulaukęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tačiau ir šis bandymas buvo nesėkmingas.
Diskusijų metu opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika teigia esąs įsitikinęs, kad dėl ministro visą atsakomybę turi prisiimti premjerė Ingrida Šimonytė.
„(Ministras) neturi ne tik kompetencijos, bet ir vadovavimo įgūdžių“, – teigė K. Mažeika.
Gegužę I. Šimonytė yra pareiškusi, kad pasitiki ministru ir nesureikšmina jam Seime inicijuotos interpeliacijos.
K. Navickui pradėjus atsakinėti į opozicijos klausimus, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas paragino ministrą neskaityti „iš popieriaus“.
„Padėkite savo popierius į šalį ir būkite kaip tikras ministras, profesionalas. Papasakokite, atsakykite į klausimus. Padėkite juos į šalį. Tai yra nuobodu“, – tvirtino V. Bakas.
„Forma, kaip atsakinėju į klausimu, yra mano pasirinkimas, tai man leidžia Seimo Statutas. Išsamiai yra atsakyta raštu“, – atsakė K. Navickas.
Darbo partijos frakcijos narys Artūras Skardžius piktinosi, kad ministras supažindina su partijos programa, o ne atsako į klausimus.
Buvęs žemės ūkio ministras „valstietis“ Giedrius Surplys pabrėžė, kad K. Navickas yra bene vienintelis ministras Lietuvoje, kuriam interpeliacija inicijuota jau du kartus.
„Praėjusioje kadencijoje interpeliaciją rengė konservatoriai, kurie dabar jus gina“, – teigė jis.
Praėjusią kadenciją pareikštoje interpeliacijoje K. Navickui buvo prikaišiojama nekompetencija ir abejojama dėl jo asmeninių ryšių skaidrumo. Tada jis buvo ministru Sauliaus Skvernelio vadovaujamoje vyriausybėje.
***
K. Navickui Seime atsakius į klausimus, buvo sudaryta speciali komisija, kuri pasiūlė parlamentui pritarti atsakymams. Jeigu atsakymai būtų pripažinti nepatenkinamais, bus organizuojamas slaptas balsavimas dėl nepasitikėjimo ministru.
Kad ministras būtų atleistas iš pareigų, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip pusė, tai yra mažiausiai 71 Seimo narys.
Tai yra jau antroji interpeliacija, inicijuojama šios Vyriausybės nariui. Praėjusių metų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos jos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tačiau šis bandymas žlugo.
BNS, kaunieciams.lt
