Seimui antradienį popiet pristatytas antrąkart tikslinamas šių metų valstybės biudžetas. Pakeitimais bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą, Seime teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Pakeitimas inicijuotas atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, pirmiausia dėl to, kad įvyko Rusijos invazija į Ukrainą ir tai iš esmės pakeitė tiek visos Europos Sąjungos ekonomines prognozes, tiek ir mūsų valstybės, tiek ir energijos kainų projekcijas, tiek ir būsimos infliacijos, ir tai pareikalavo papildomų pakeitimų“, – pristatydama pataisas teigė G. Skaistė.
Pasak jos, pakeitimai susiję su trimis kryptimis: infliacijos pasekmių švelninimu ir energetinės nepriklausomybės stiprinimu, pagalba karo pabėgėliams iš Ukrainos bei su sankcijų Rusijai ir Baltarusijai poveikiu „Lietuvos geležinkeliams“.
„Pirmoji – infliacijos pasekmių švelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo paketas, jo įgyvendinimas susijęs su nacionalinio biudžeto lėšomis, antroji – pagalba karo pabėgėliams iš Ukrainos, nes jų Lietuvoje yra jau 45 tūkst. žmonių ir jų išlaikymui reikalingos lėšos ir jas reikia suplanuoti biudžete. Ir trečioji kryptis susijusi su tarptautinėmis sankcijomis, kurios taikomos Rusijai ir Baltarusijai ir dėl to turimu poveikiu mūsų ekonominei situacijai ir strateginei įmonei „Lietuvos geležinkeliai“, – kalbėjo ministrė.
Ukrainos pabėgėliams biudžete siūloma skirti 370 mln. eurų – didžioji dalis lėšų būtų skiriamos jų socialinei apsaugai.
„Tie žmonės bėga nuo karo, dažnai bėga neturėdami nei namų, nei daiktų, nei kitų dalykų, ir jiems tikrai reikalinga mūsų parama ir solidarumas. Todėl, man atrodo, šioje vietoje reikia parodyti solidarumą ne tik žodžiais, bet taip pat ir skiriamomis lėšomis“, – pabrėžė G. Skaistė.
G. Skaistės teigimu, jeigu į Lietuvą atvyktų 70 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, tik socialinei paramai – įsikūrimui, vaiko pinigams, maistui – jiems iki metų pabaigos reikėtų numatyti ne daugiau kaip 292 mln. eurų.
„Dalis šių lėšų yra numatyti kaip asignavimai Vyriausybės rezerve, dalis kaip teisė skolintis, jeigu tokios sumos prireiktų, kadangi šiandien pasakyti, kiek mums konkrečiai reikės lėšų iki metų pabaigos yra gana sudėtinga, nes labai daug kas priklauso nuo karo situacijos, nuo karo eigos, trukmės ir situacijos, kadangi didelė dalis žmonių vienu ar kitu laiku galės grįžti, todėl tai priklausys ir nuo to, kiek papildomai jų atvažiuos ir kiek anksti jie galės grįžti namo“, – tvirtino ministrė.
Biudžete numatomos papildomos lėšos ukrainiečių vaikų ir studentų švietimui bei stipendijoms – 46 mln. eurų, sveikatos priežiūrai, vakcinoms, žmonių perkėlimui – 17 mln. eurų, taip pat savivaldybėms ukrainiečių priėmimui – 14,6 mln. eurų.
Finansų ministrė, be kita ko, sakė, kad biudžetas šiemet gali būti tikslinamas dar kartą.
„Jeigu karas užtruks ilgiau, jeigu sankcijos bus griežtesnės, daug tų variantų gali nutikti, kurie paveiktų Europos Sąjungos ekonomiką pirmiausiai ir tuo pačiu paveiktų ir Lietuvos ekonomiką, todėl jeigu situacija keisis, bus platesnis sankcijų ratas, kuris atsilieps ne tik Rusijos, bet ir Europos Sąjungos bei Lietuvos ekonomikai, jeigu karinė situacija bus drastiškesnė tų variantų gali būti daug ir todėl neatmetu galimybės grįžti su papildomu biudžeto patikslinimu“, – teigė G. Skaistė.
Vyriausybė išvakarėse pritarė šių metų valstybės biudžeto pataisoms, numatančioms, kad biudžeto išlaidos augs apie 1,47 mlrd. eurų.
Patikslintame biudžeto projekte numatoma 973 mln. eurų skirti infliacijos pasekmių sušvelninimui, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.
Pasak G. Skaistės, pasakyti, kiek dujos kainuos ateityje, dabar pakankamai sudėtinga, todėl dalis šių lėšų yra numatoma „kaip valstybės teisė skolintis“.
Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) numatoma didinti 80 eurų iki 540 eurų, tam skiriant 103 mln. eurų. Senatvės ir valstybines pensijas siūloma indeksuoti 5 proc., tam skiriant apie 57 mln. eurų (dar apie 53 mln. eurų – iš „Sodros“), didinti išmokas ir šildymo kompensacijas – per 30 mln. eurų.
Paramai verslui dėl išaugusių energetikos kainų numatoma skirti 120 mln. eurų, dar 9,3 mln. eurų – nukentėjusiam žemės ūkiui, o bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ – daugiau nei 70 mln. eurų, dar iki 83 mln. eurų bus paskolinta įmonės infrastruktūros išlaikymui.
G. Skaistės teigimu, taikant sankcijas Baltarusijai ir Rusijai, jų krovinius praradusių „Lietuvos geležinkelių“ pajamos krenta drastiškai.
„Jų galimybės prisidėti prie tam tikrų projektų įgyvendinimo ir infrastruktūros kokybės išsaugojimo tampa ribotos. Kadangi yra vykdomas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą finansuojamas geležinkelių elektrifikavimo projektas, anksčiau įmonė planavo kofinansavimą skirti iš savo lėšų. Šiuo metu tokių galimybių įmonė neturi todėl kofinansavimas yra numatomas iš valstybės biudžeto ir tam yra numatoma 72 mln. eurų, taip pat kitai geležinkelių infrastruktūrai bei sąnaudų ir pajamų subalansavimui yra numatoma galimybė skirti 83 mln. eurų“, – kalbėjo ministrė.
Sankcijų įgyvendinimą prižiūrinčiai Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai numatoma skirti papildomai 1,9 mln. eurų įdarbinti daugiau žmonių, įsigyti programinės įrangos: „Efektyviai sankcijų priežiūrai“.
2023 metais Lietuvoje planuojama organizuoti NATO viršūnių susitikimą, pasiruošimui jam skirta papildomai 1,4 mln. eurų.
Seimas taip pat priėmė svarstyti kelių tikslinamo biudžeto projektą lydinčiųjų įstatymų pataisas bei Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektą.
Pirmas biudžeto svarstymas numatytas balandžio 28-ąją, antrasis – gegužės 10-ąją, o priėmimas – gegužės 17 dieną.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS, Verslo naujienų skyrius