Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika nėra aistringas elektronikos įrangos naujovių šalininkas. Liepos 18-ąją pirmagimės dukters kartu su savo gyvenimo drauge susilaukęs ministras tik pagausėjus šeimai savo namuose įsitaisė modernią skalbimo mašiną. Jis iki šiol neatsisveikina ir su jam patinkančiu mygtukiniu mobiliuoju telefonu. Tai paaiškėjo K. Mažeikai tapus vienu iš Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projekto dalyviu: ministras atliko savo namų elektronikos prietaisų reviziją.
Nenaudoja nei indaplovės, nei kavos aparato
Šiuo metu bendra pastoge kartu su gyvenimo drauge Kristina Naujokaite ir dukrele besidalijantis aplinkos ministras K. Mažeika namuose turi vos vieną nešiojamąjį kompiuterį ir vienas ausines. Trys šių namų gyventojai taip pat apsieina ir be indaplovės, kavos aparato, planšetinio kompiuterio, radijo imtuvo, kondicionieriaus, barzdaskutės. Tiesa, naudoja du šaldytuvus. Sąlyginai daug – trys – čia yra tik mobiliųjų telefonų, o vienas jų – senas mygtukinis.
„Esu šalininkas saikingo ir atsakingo naudojimo tų elektronikos priemonių, kurios yra būtinos, kokybiškos ir funkcionalios“, – aiškina ministras.
Jis nesureikšmina ir kitų savo turimų elektronikos prietaisų. „Ausines, elektroninį laikrodį ir ventiliatorių naudojame ne visada – pagal poreikį. Atsisakius šių prietaisų, gyvenimo kokybė nenukentėtų. Naujausias mano pirkinys yra skalbimo mašina. Pagausėjus šeimai ji labai tapo aktuali. Patinka tuo, kad sunaudoja mažai vandens ir elektros energijos – taupi. Skleidžia mažai triukšmo – yra tyli. Tikiuosi, ir tarnaus ilgai“, – sako K. Mažeika.
Teko žvejoti ne tik žuvį, bet ir telefoną
Sugedus elektronikos prietaisui, ministras neskuba su juo atsisveikinti ir nepuola ieškoti elektronikos atliekoms skirto konteinerio. Pirmiausia jis pasidomi, ar galima daiktą sutaisyti. Tik paaiškėjus, kad prietaisas nepataisomas arba remontas kainuotų labai brangiai, sugedusį daiktą palieka specialiame konteineryje arba veža į atliekų aikštelę.
Nenaudojamą, fiziškai ar morališkai pasenusią, bet dar veikiančią elektronikos įrangą K. Mažeika, esant galimybei, stengiasi dovanoti daiktus tiems, kam jų tikrai reikia. Vis dėlto mėgsta ir senesnę, ne tokią modernią įrangą. „Kone seniausias prietaisas mūsų namuose yra vienas iš mobiliųjų telefonų. Jis patinka tuo, kad jis vis dar veikia, nors ir yra mygtukinis“, – prisipažįsta aplinkos ministras.
Elektronikos prietaisas, be kurio nebeapsieitų, K. Mažeikai yra išmanusis telefonas. Be šio prietaiso, anot ministro, būtų itin sunku organizuoti darbus, bendrauti su kolegomis. Tiesa, laisvą laiką gamtoje mėgstančiam leisti ministrui ne visada pavyksta tinkamai apsaugoti telefoną. „Ne paslaptis, kad esu žvejys mėgėjas, tad kartą nutikus kibimui, teko ne tik pagautą žuvį stengtis ištraukti, bet ir tuo pat metu įkritusį į vandenį telefoną. Kaip tik skambino vienas iš mano tėvų“, – prisimena nedidelį nuotykį prie vandens K. Mažeika.
Palygino ministro ir tautos vartojimo įpročius
Elektronikos įrangos reviziją žinomus šalies žmonės pakvietusios Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė sako, kad Aplinkos ministro įpročiai nėra tipiški, palyginti su mūsų šalies gyventojų praktika: nenaudojamos elektronikos įrangos K. Mažeikos namuose apskritai nėra.
„Naujausi mūsų asociacijos inicijuoti reprezentaciniai tyrimai atskleidė, kad 2–3 asmenų šeimos ūkiuose nenaudojama yra vidutiniškai apie penktadalis visos elektronikos įrangos. Kita vertus, pagal elektronikos vartojimo mastus ministras, ko gera, priartėja prie vidutinės lietuviškos šeimos. Kaip atskleidė KTU Aplinkos inžinerijos instituto pernai atliktas tyrimas, vis dar daug mūsų šalies gyventojų įsigyja pirmąją savo gyvenime skalbimo mašiną, indaplovę. Palyginti su kitų Europos šalių elektronikos vartojimo mastais, atsiliekame 2–2,5 karto. Dėl to mūsų elektronikos atliekų srautai irgi nėra tokie dideli, kaip kitose Europos šalyse, nors šių atliekų surinkimo užduotys visoms šalims yra vienodos“, – pastebi I. Baltrūnaitė.
Mūsų šalies gyventojų įprotį kaupti nenaudojamus elektronikos prietaisus K. Mažeikia sieja su tautos gyvenimo aplinkybėmis. „Tradicija kaupti, matyt, atėjus iš senesnių, kai prasčiau gyvenome, laikų. Anksčiau kaupdavo dėl detalių – gal panaudos, gal prireiks. Yra ir žmonių grupė, kuriems tiesiog patinka kaupti daiktus. Vis dėlto esu šalininkas racionalaus daiktų naudojimo – tik kelis kartus apsvarstęs priimu sprendimą įsigyti dar vieną papildomą daiktą“, – sako aplinkos ministras.
Tiki augančiu vartotojų sąmoningumu
Elektronikos tvarkymo problema, ministro manymu, yra kompleksinė. „Čia lyderystę turi rodyti tiek ministerija, tiek elektronikos platintojai, bet tuo pačiu metu ir vartotojai, viliuosi, su kiekviena diena tampa sąmoningesni“, – aiškina K. Mažeika.
EPA projektų vadovė I. Baltrūnaitė primena, kad netinkamose sąlygose laikomi nenaudojami elektronikos prietaisai ir panaudotos baterijos gali užteršti aplinką bei neigiamai paveikti žmonių sveikatą. „Kviesčiau pasinaudoti plačiu EPA atliekų surinkimo tinklu ir saugiai atsisveikinti tiek su nebereikalingomis baterijomis, tiek ir nenaudojama elektronikos įranga. Panaudotoms baterijoms, lemputėms ir smulkiajai elektronikai yra skirti EPA konteineriai prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir kitur“, – sako I. Baltrūnaitė.
Anot asociacijos projektų vadovės, stambiagabaritę elektroniką EPA paima nemokamai tiesiai iš namų – tereikia užsiregistruoti iškvietimą telefonu 8 695 55 111 arba užpildyti formą internete adresu www.epa.lt.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektroninės įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Electrolux“, „Bosch“, „Siemens“, „Miele“, „Whirlpool“ ir kt. EPA vykdydama savo veiklą organizuoja atliekų surinkimą bei šalies mastu finansuoja daugiau kaip 67,6 proc. elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą.
Daugiau informacijos teirautis: Neringa Baranauskienė, UAB „IC Baltic“, tel. +370 699 95672, e. paštas neringa@icbaltic.lt.
