Lietuvos penkiakovininkės susikibusios už rankų darniai žengė ant Europos žaidynių garbės pakylos antrojo laiptelio. Paskutinės iš 130 mūsų šalies sportininkų žaidynėse Lenkijoje startavusios Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė ir Ieva Serapinaitė visos kartu prisidėjo prie sidabro medalio.
Tai aštuntasis lietuvių iškovotas medalis trečiose Europos žaidynėse – mūsų šalies delegacijos sąskaitoje iš viso yra du aukso, du sidabro ir keturi bronzos apdovanojimai.
Iki šiol daugiausia medalių – septynis – Lietuvos sportininkai buvo iškovoję pirmose Europos žaidynėse 2015 m. Baku – du aukso, vieną sidabro ir keturis bronzos. Antrose žaidynėse 2019 m. Minske lietuviai nuskynė du aukso ir vieną sidabro apdovanojimą.
„Džiaugiamės, kad su komanda iškovojome sidabrą ir vieną kelialapį į olimpines žaidynes“, – po finišo sakė olimpinė čempionė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Ji neslėpė – tikėjosi medalio ir asmeninėse varžybose: „Norėjau, bet varžovių atotrūkis buvo tikrai didelis. Buvau gerai pasiruošusi bėgimui, nors pati savijauta nebuvo gera. Bandysime aiškintis, kodėl. Manau, kad nepavyko pasiekti optimalios formos“.
Paskutinėje – bėgimo ir šaudymo – rungtyje olimpinė čempionė buvo greičiausia. Jos rezultatas – 10 min. 50,10 sek. – naujas rungties pasaulio rekordas. Toks greitis leido iš 14-os pozicijos pakilti į ketvirtąją.
„Laura šaunuolė. Iš dabartinės situacijos išspaudė maksimumą. Žinoma, visada norisi medalio. Bet smagu, kad turime sidabrą komandų įskaitoje ir, svarbiausia, kelialapį į olimpines žaidynes. Gal ši ketvirtoji vieta Laurai pridės papildomos motyvacijos ir medalių alkio. Rezervų tikrai dar yra. Visur gali pridėti – ir fechtavime, ir plaukime, ir jojime“, – sakė L.Asadauskaitės-Zadneprovskienės treneris ir vyras Andrejus Zadneprovskis. Dvejų olimpinių žaidynių medalininkas į Krokuvą atvyko kaip Tarptautinės penkiakovės sąjungos vykdomosios tarybos narys.
G.Venčkauskaitė galutinėje įskaitoje finišavo devinta, nors lemiamą rungtį pradėjo vos iš 16-os pozicijos. „Po neblogo fechtavimo norėjau ir tikėjau savo galimybėmis. Bet šiandien viskas prasidėjo nuo jojimo blogai, tai stengiausi labai save motyvuoti ir palikti kiekvieną įveiktą rungtį už nugaros. Bėgime atidaviau visas jėgas, neprisimenu, kada buvau taip išsikrovusi“, – prisipažino sportininkė.
I.Serapinaitė, kurią Krokuvos fizinio lavinimo akademijos sporto bazėje iš tribūnų palaikė ir tėvai, lemiamą rungtį pradėjo dešimta, bet galiausiai užėmė 15 vietą tarp 18 finalo dalyvių.
„Galėjo būti geriau. Kaip visą laiką, į varžybas važiuojame siekti geriausių rezultatų. Šįkart man gal pritrūko sėkmės. Fechtavime ir plaukime man paprastai geriausiai sekasi. Jojimas ir šaudymas taip pat gerai. Bėgti gal ne taip greitai pavyksta. Tačiau šįkart fechtuojantis pritrūko kelių tikslesnių dūrių, nepavyko ir jojimas. Svarbiausia, kad būsime ant garbės pakylos. Kad ir kokia konkurencija tarp mūsų, džiaugiamės visos ir tai yra mūsų visų kartu iškovotas medalis“, – sakė I.Serapinaitė.
Komandų varžybose auksą iškovojo vokietės (4216 taškų). Sidabras atiteko lietuvėms, nuo čempionių atsilikusioms vos 14 taškų – 4202. L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė bendrą taupyklę papildė 1420 taškų, G.Venčkauskaitė – 1411, I.Serapinaitė – 1371. Bronzą laimėjo vengrės – 4170.
Visų finale dalyvavusių šalių atstovėms po finišo buvo įteikti simboliniai bilietai į Paryžiaus olimpines žaidynes. Kad būtent šioms valstybėms teks olimpiniai kelialapiai, buvo aišku jau po pusfinalio. Nes į finalą pateko tik aštuonių rinktinių sportininkės, o būtent tiek vietų olimpinėse varžybose buvo išdalinta Europos žaidynėse.
Iš viso kiekvienai valstybei šiuolaikinės penkiakovės olimpinėse varžybose gali atstovauti daugiausia po dvi moteris ir du vyrus.
Kovą dėl dar vieno olimpinio kelialapio Lietuvos penkiakovininkės pratęs rugpjūčio pabaigoje Didžiojoje Britanijoje vyksiančiame pasaulio čempionate. Ten bilietai į Paryžių atiteks visoms trims medalininkėms. Tik planetos pirmenybėse bus kovojama dėl vardinių olimpinių kelialapių, o štai pelnytu Europos žaidynėse gali pasinaudoti bet kuri šalies sportininkė.
Kelialapių dalybos baigsis 2024 m. Dar po tris bus išdalinta pasaulio čempionate, o likę šeši bus skirti pagal planetos reitingą.
„Nežinau, kas turėtų atsitikti, kad Lietuva Paryžiaus olimpinėse žaidynėse neturėtų dviejų penkiakovininkių. Nes jei nelaimėsime varžybose, tai pagal reitingą tikrai pateksime. Visos esame stiprios, todėl mūsų tarpusavio konkurencija yra gal net atkaklesnė, nei pasauliniu mastu“, – teigė 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvė I.Serapinaitė.
Jau dvejose olimpinėse žaidynėse – 2012 m. Londone ir 2021 m. Tokijuje – startavusi G.Venčkauskaitė neslėpė – jos didžiausia svajonė yra vėl grįžti į olimpines žaidynes.
„Be abejo, norėčiau grįžti. Tarpusavio konkurencija yra labai gerai, nes verčia tobulėti, o tobulėjimas lemia gerus rezultatus. Todėl tuo labai džiaugiuosi ir net norėčiau, kad konkurencija būtų dar didesnė, nes mums pačioms būtų geriau. Smagu, kad jau esame keturios“, – kalbėjo G.Venčkauskaitė. Ketvirta penkiakovininkė, kurią ji paminėjo – Elzbieta Guoda Adomaitytė. Europos žaidynėse ji pateko į pusfinalį, bet finalo barjeras jaunai sportininkei buvo per aukštas.
Paryžiaus olimpinės žaidynės gali būti jau penktos L.Asadauskaitės-Zadneprovskienės karjeroje. O ar bus? „Bus, jei aš to norėsiu“, – tvirtai ištarė Londono olimpinė čempionė ir Tokijo vicečempionė. Kaip vieną motyvacijos šaltinių ji irgi paminėjo tarpusavio konkurenciją: „Mūsų merginos labai stiprios. Ir visada viena už kitą norime būti geresnės. Norėtųsi, kad vyrų tokių stiprių vėl atsirastų. Džiugu, kad Lietuvos moterų šiuolaikinė penkiakovė yra aukštumoje.“
Europos žaidynių šiuolaikinės penkiakovės varžybos tuo pačiu buvo ir Europos čempionatas. Iki šiol žemyno pirmenybių komandų įskaitoje L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė buvo iškovojusi du medalius – auksą 2008 m. ir bronzą 2019 m. Be to, ji penkis kartus (2012, 2014, 2015, 2016, 2019 m.) yra laimėjusi asmenines varžybas, kartą tapo vicečempione (2008 m.). Iš viso ši sportininkė yra laimėjusi 13 Europos čempionato apdovanojimų – dar iškovojo auksą (2008 ir 2016 m.), sidabrą (2012 m.) ir bronzą (2013 m.) estafetės varžybose.
I.Serapinaitė asmeninėse žemyno pirmenybių varžybose triumfavo 2021 m., komandų įskaitoje laimėjo du bronzos medalius (2019, 2022 m.), estafetėse iškovojo auksą (2022 m.) ir sidabrą (2021 m.).
G.Venčkauskaitės sąskaitoje iki žaidynių Lenkijoje buvo du medaliai, abu laimėti komandų įskaitoje – auksas 2016 m. ir bronza 2019 m.
Europos žaidynėse šiuolaikinės penkiakovės varžybose vyko pagal naują formatą, kai po pusfinalio ir atrankos etapo į finalą patenka 18 sportininkių ir paskutinę dieną joms jau nebereikia kovoti įprastame fechtavimo etape, kuris surengiamas dar prieš pusfinalį, bet jame pelnyti taškai įskaičiuojami į finalo įskaitą.
Finale viena rungtis veja kitą – iškart po jojimo sportininkai keliauja į papildomą fechtavimo etapą, praėjus labai nedaug laiko baseine įveikia 200 m laisvuoju stiliumi, o galiausiai rungiasi kombinuotoje bėgimo ir šaudymo rungtyje. Viskas trunka porą valandų.
„Startas po starto pratinamės prie naujo formato. Žiūrime, kiek reikia laiko atsigauti, kokios formos ir kaip atvažiuoti, kaip pailsėti prieš varžybas, koks poilsis turi būti. Atsistatyti sunkiau, nes startuojame tris kartus, o su fechtavimu varžybos trunka net keturias dienas. Šį kartą nepataikiau“, – prisipažino 39 metų penkiakovininkė.
Žmonai pritarė ir A.Zadneprovskis: „Finalas tikrai intensyvus. Bet reikia nepamiršti, kad kvalifikacija, pusfinalis irgi atima jėgų. Ypač Laurai, ji – vyresnė, atsistatymas ilgiau trunka. Jaunesniems sportininkams šis formatas labiau tinka.“
Jo žodžius neakivaizdžiai patvirtino devyneriais metais už olimpinę čempionę jaunesnė G.Venčkauskaitė, prisipažinusi, kad naujas varžybų formatas jai labai patinka: „Čia nėra laiko mušti save ir graužti. Jei blogai sustartavai, tai palieki tą rungtį ir eini toliau. Nėra laiko galvoti, ką daryti. Viskas greitai baigiasi. Aišku, tas trijų dienų laukimas pabodo.“
Asmeninių varžybų finalininkėms lemiamo starto reikėjo laukti tris dienas, nes po pusfinalio dar vyko mišrių estafečių varžybos. Vyrų finalo dalyviai, kurie nestartavo estafetėse, turėjo dvi dienas poilsio.
Europos žaidynių asmeninėse varžybose startavo keturi Lietuvos penkiakovininkai – Nojus Chmieliauskas, Lukas Gaudiešius, Titas Puronas ir Paulius Vagnorius. Jiems nepavyko patekti į pusfinalį.
Marius Grinbergas (LTOK)
