Kol visi kraipėme galvas stebėdami dramas dėl Amerikos muitų, Europoje vyko daug įdomių dalykų. Štai balandžio 9 dieną Vokietijos būsima koalicinė vyriausybė, sudaryta iš konservatorių ir centro kairiųjų socialdemokratų, susitarė panaikinti pagreitintą pilietybės suteikimo procesą, vadinamą „turbo natūralizacija“.
Pagal šį susitarimą nuspręsta panaikinti galimybę migrantams įgyti Vokietijos pilietybę po trejų metų gyvenimo šalyje, net jei jie nėra integravęsi ir prastai moka vokiečių kalbą. Panašu, vokiečiai praregėjo – tai posūkis Vokietijos migracijos politikoje, nes ankstesnė vyriausybė siekė palengvinti pilietybės suteikimo sąlygas, įskaitant dvigubos pilietybės leidimą ir natūralizacijos laikotarpio sutrumpinimą.
Ar žinote koks šaršalas po to prasidėjo? Kai kurie ES pareigūnai išreiškė susirūpinimą, kad tokie sprendimai gali paveikti bendrą ES migracijos politiką ir solidarumą tarp valstybių narių, tuo tarpu visokie nevyriausybininkai kritikavo sprendimą, teigdami, kad tai gali pabloginti migrantų padėtį ir pažeisti jų teises.
Stiprybės jiems. Konservatyvioji mintis laiko valstybės pilietybę aukščiausia politine privilegija, ne tik administraciniu aktu. Vadinasi, pagreitintas kelias į pilietybę (vos per 3 metus) devalvuoja šios institucijos reikšmę, tarsi paverčia ją lengvai įgyjamu „bonusu”, o ne rezultatu ilgo lojalumo, integracijos ir indėlio į visuomenę.
Su kokiais iššūkiais dėl sunkiai valdomos migracijos susiduria vokiečiai, puikiai žinome. Tad šis sprendimas – valstybiškai atsakingas, politiškai brandus, kultūriškai reikalingas, ir saugumo požiūriu neišvengiamas žingsnis.
