Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam patobulintam 2025–2027 metų biudžeto projektui. Atsižvelgiant į pagrindinius Vyriausybės programos tikslus jau 2025 m. biudžete teikiama keletas esminių pakeitimų: didinama gynybos dalis, didesnis dėmesys šalies išorės ir vidaus saugumo situacijos gerinimui, papildomos lėšos žvyrkelių programai, neformalaus ugdymo krepšeliui.
„Teikiame Seimui pakoreguotą 2025–2027 m. biudžeto projektą. Neviršijant 3 proc. deficito, tam tikrose srityse pavyko numatyti kelis svarbius pokyčius – papildomas lėšas gynybai, saugumo didinimui, žvyrkelių asfaltavimui, neformalaus ugdymo krepšeliui. Vienas iš svarbiausių biudžeto pakeitimų – norint pasirengti efektyviai gynybai sieksime savo užsibrėžto tikslo – ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP gynybos finansavimo, todėl reikšmingai padidinome skolinimosi limitą. Investicijos į šalies gynybą šiuo metu yra svarbiausias prioritetas“, – sako finansų ministras Rimantas Šadžius.
Patobulintas biudžeto projektas parengtas atsižvelgiant į gautus Seimo komitetų, komisijų, narių valstybės institucijų ir įstaigų bei asociacijų pasiūlymus, kurių sulaukta už beveik 650 mln. eurų.
Tobulinant 2025-2027 m. valstybės biudžeto projektą pirmiausia siekiama užtikrinti saugumo stiprinimo ir šalies gynybos reikmes. Atsižvelgiant į realius poreikius, kuriuos padiktuos karinis patarimas, valstybės skolinimosi limitas padidintas 800 mln. eurų, numatant teisę skolintis krašto apsaugos reikmėms, įskaitant karinio mobilumo bei dvigubos paskirties (civilinės-karinės) transporto infrastruktūrai, taip pat karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti bei kapitalo investicijoms į Lietuvoje kuriamą gynybos pramonę finansuoti.
Be to, 2025 m. papildomi 7,3 mln. eurų skiriami saugumo srityje veikiančioms institucijoms, numatant papildomas lėšas darbo užmokesčiui, informacinėms technologijoms bei kitoms reikmėms: 6,2 mln. eurų – Valstybės saugumo departamentui, 0,6 mln. eurų – Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai ir Lietuvos diplomatinių atstovybių saugumui užtikrinti, lėšas skiriant Vadovybės apsaugos tarnybai, dar beveik 0,5 mln. eurų – Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojų atlyginimams padidinti bei naujoms pareigybėms įsteigti.
Kita svarbi sritis, kuriai skirtas papildomas dėmesys – Lietuvos keliai. Numatyta skirti 20 mln. eurų žvyrkeliams asfaltuoti. Skaičiuojama, jog už skirtą finansavimą Lietuvoje kitąmet bus galima inicijuoti apie 25-30 km ilgio atkarpų, numatytų žvyrkelių programoje, modernizavimo darbus. Taip pat atnaujintas 2025-2027 m. biudžeto projektas papildytas nuostata, pagal kurią Finansų ministerijai būtų suteikiama teisė skolintis valstybinės reikšmės tranzitinio eismo keliams (aplinkkeliams) ir kelio statiniams (tiltams, viadukams) valstybinės reikšmės keliuose projektuoti, tiesti, statyti, rekonstruoti ir remontuoti.
Siekiant užtikrinti visuotinį neformalųjį švietimą, didinamas finansavimas šiai sričiai. Atnaujintame biudžeto projekte rasta galimybė ketvirtadaliu – 5 mln. eurų – padidinti valstybės biudžeto skiriamas lėšas neformaliojo ugdymo krepšeliui.
Siekiant plėsti transporto lengvatų sistemą ir įvertinus tai, kad pirminiame 2025-2027 m. biudžeto projekte jau yra numatytos naujos transporto lengvatos, patobulintame biudžeto projekte skiriamos lėšos (2,5 mln. eurų) papildomai 50 proc. lengvatai bilietams žmonėms, sulaukusiems pensinio amžiaus, vykstant tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais ir keleiviniais traukiniais. Pirminiame biudžeto projekte yra numatytos lengvatos vaikams, juos lydintiems asmenims bei nukentėjusiems asmenims (dalyvavusiems Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime; atlikusiems būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, Afganistane). Visoms šios lengvatoms 2025 m. suplanuota 6,5 mln. eurų, priėmus atitinkamų įstatymų pakeitimus jos įsigaliotų nuo 2025 m. balandžio 1 d.
Dar kiek daugiau nei 0,5 mln. eurų skiriami Bukarešto devintuko (B9) viršūnių susitikimui Lietuvoje 2025 m. organizuoti. B9 iniciatyva yra devynių šalių politinio bendradarbiavimo platforma, skirta stiprinti euroatlantinį saugumą tarp trijų Baltijos valstybių, Bulgarijos, Čekijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos. Lietuvoje vyksiantis renginys – labai svarbus regiono saugumui bei šalies geopolitinių pozicijų sustiprinimui.
Finansų ministerijos parengtame atnaujintame 2025-2027 m. biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet nesikeistų ir siektų -3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Skaičiuojama, kad valdžios sektoriaus skola kitąmet sudarytų 44,4 proc. BVP.
Detaliau susipažinti su 2025-2027 m. biudžeto projektu galite čia.
