Kauno klinikos išgelbėjo vaiką

Kajaus mama Sandra prisimena, kad sužinojus diagnozę, atrodė, kad žemė slysta iš po kojų. „Buvo labai sunku ir skaudu suprasti, kad mano mažylis serga onkologine liga. Niekada nebūčiau pagalvojus, kad taip mums gali nutikti“, – sako Sandra.

Kajui pradėta taikyti chemoterapija, po jos turėjo būti svarstomi tolesni gydymo veiksmai. „Berniukui operacinis gydymas buvo neįmanomas – sveikų kepenų buvo likę per mažai, supratome, kad tokiu gydymo metodu galėjome labiau pakenkti nei padėti vaikui“, – teigia S. Argustaitė-Kalinauskienė. Atmetus chirurginio gydymo galimybę, buvo svarstyta apie kepenų transplantaciją, tačiau Lietuvoje vaikams tokios operacijos neatliekamos, o vykstant į užsienį reikalinga turėti donorines kepenis.

Konsiliumuose dalyvavusi daugidalykė komanda sprendė, kaip padėti vaikui, kai standartinės galimybės išseko. Viena iš kliūčių buvo kepenų kraujagyslių pakitimai – dėl jų nebuvo įmanoma atlikti net ir kepenų transplantacijos iš gyvojo donoro, nes nebuvo pakankamo kraujagyslių segmento, prie kurio būtų galima prijungti donorinių kepenų dalį. „Tuo metu dr. Andrius Pranculis, Kauno klinikų Radiologijos klinikos Intervencinės radiologijos skyriaus vadovas, Kajui atlikto embolizacijos procedūras, siekiant sumažinti naviko dydį ir paskatinti sveikų kepenų augimą. Galiausiai buvo nuspręsta taikyti itin inovatyvų gydymo metodą – vaistais impregnuotų tirpstančių dalelių embolizaciją“, – paaiškina gydytoja vaikų hematologė.

Tai buvo pirmas toks atvejis Europoje, kai šis metodas buvo pritaikytas vaikui.

Kauno klinikų intervencinės radiologijos komanda, vadovaujama gydytojo dr. A. Pranculio, atliko procedūrą, kurios metu į naviką buvo suleistos specialios medžiagos – tirpstančios dalelės, įsotintos chemoterapiniais vaistais. „Šios dalelės trumpam blokuoja auglio kraujotaką ir leidžia vaistui veikti naviko ląsteles, o vėliau natūraliai ištirpsta, nepažeisdamos aplinkinio sveiko kepenų audinio“, – paaiškina dr. A. Pranculis.

Pirmoji procedūra buvo atlikta kepenų dešinėje pusėje, kur buvo didžiausias navikas. Po jos Kajaus būklė keletą dienų buvo sunki – pasireiškė stiprus skausmas, kepenų funkcijos sutrikimai, tačiau būklė stabilizavosi. „Tyrimai parodė, kad navike prasidėjo nekrozės procesas, o vėžio žymuo sumažėjo iki normos. Atsižvelgiant į tai, artimiausiu metu planuojama atlikti dar vieną procedūrą – šįkart kairėje kepenų pusėje“, – sako gydytojas radiologas.

Vilties gydymo kelionėje Sandrai suteikdavo sūnaus šypsena. „Net sunkiausiomis dienomis Kajus nepamiršdavo man nusišypsoti ir pažadėti, kad jis greit pasveiks ir galėsime grįžti namo…“, – atvirauja berniuko mama. Ji džiaugiasi, kad sūnaus žodžiai išsipildė ir nors mažais žingsniais, tačiau užtikrintai žengiama sveikimo link. „Pagaliau grįžtame į normalų gyvenimo ritmą, džiugu matyti savo mažylį aktyvų, sveikstantį ir besidžiaugiantį gyvenimu. Jis yra labai aktyvus vaikas, lanko darželį, turi daug draugų, – sako moteris. – Už tai esame dėkingi visai Kauno klinikų komandai, prisidėjusiai prie Kajaus gydymo.“

Kajaus gydymo istorija tapo reikšmingu pavyzdžiu, kai sėkmingai pritaikytas unikalus metodas suteikė galimybę vaikui išvengti sudėtingo ir šiuo atveju net neįmanomo chirurginio gydymo ar kepenų transplantacijos.

Pasak gydytojų, tokio tipo gydymas – tai naujas žingsnis retų ir agresyvių vaikų onkologinių ligų gydyme.

Kauno klinikų informacija