Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie naikina diskriminuojančias nuostatas negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams: jie galės lankyti artimiausią gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą, bus priimami visiškai lygiais pagrindais su kitais mokiniais. Taip pat gerokai išsiplės pagalbos sistema mokyklose. Numatoma galimybė, kad pamokose bei kitose mokinių veiklose dalyvautų du mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, mokinio padėjėjai, numatoma daugiau alternatyvios komunikacijos priemonių, kai mokykloje ugdomas autistiškas, regėjimo ar klausos negalią turintis mokinys.
„Specialiųjų poreikių mokiniai, kaip ir visi kiti, galės lankyti pagal gyvenamąją vietą priskirtą ar pasirinktą mokyklą. Įstatymu įtvirtinama, kad būtinas sąlygas ir reikalingą pagalbą jiems turi užtikrinti mokyklų steigėjai – ar tai būtų savivaldybės mokykla, ar valstybinė, ar privati“, – pažymi švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Naujos Švietimo įstatymo nuostatos būtų įgyvendinamos palaipsniui ir galutinai įsigaliotų nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Nuo tų metų rugsėjo bendrosios mokyklos nebegalės atsisakyti priimti specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ir nukreipti į specialiąsias mokyklas. Iki to laiko savivaldybės, mokyklos turi padaryti visus darbus, kad jiems būtų sukurtos visos sąlygos, o valstybė – skirti reikiamų lėšų.
Parengtame įstatymo įgyvendinimo priemonių plane numatoma nuo 2021 m. steigti mokinio padėjėjų, švietimo pagalbos specialistų etatus, vykdyti kitas priemones, kurios bendrosios paskirties mokyklose užtikrintų sąlygas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Tam 2021–2024 m. iš valstybės biudžeto reikėtų skirti apie 173 mln. eurų. Kasmet nuo 2021 m. reikalinga suma būtų daugiau nei 28 mln. eurų.
Numatyta, kad klasėje, kurioje yra didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, dirbs du mokytojai kartu su švietimo pagalbos specialistais. Įteisinama ir mokinio padėjėjo pareigybė. Nustatoma, kad specialiąją pedagoginę pagalbą teiktų tik asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą.
Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose taip pat turės būti sudarytos sąlygos kurčiajam mokytis gimtosios (gestų) kalbos. Mokyklos, atsižvelgusios į mokinių skaičių, kuriems reikalingas gestų kalbos mokytojas, atitinkamai pasirinks paslaugos teikimo būdą ir formą. Pavyzdžiui, steigs gestų kalbos mokytojo pareigybę, pirks paslaugą iš centrų ar laisvųjų mokytojų, teiks paslaugą mokykloje arba specialiojo ugdymo centre priimtinomis vaikui formomis: tiesiogiai, nuotoliniu būdu ar mišriai.
Sukūrus tinkamas sąlygas bendrosiose mokyklose, mažės specialiųjų mokyklų poreikis. Numatoma, kad dalis jų galėtų tapti regioniniais švietimo pagalbos centrais, teikiančiais konsultacijas, metodinę pagalbą viso regiono bendrosios paskirties mokykloms.
2019–2020 mokslo metais 44 specialiosiose mokyklose mokosi daugiau kaip 3 000 mokinių, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Dar apie 1 500 vaikų mokosi specialiosios paskirties ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Didžioji dalis mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokosi bendrosios paskirties mokyklose, tai sudaro apie 92 proc. visų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, vaikų. Iš viso specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įvairų priežasčių turi apie 40 000 mokinių, arba daugiau nei dešimtadalis visų šalies mokinių.
Šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
