Nekilnojamojo turto (NT) ir statybos rinkos dalyviai iš esmės pritaria Vyriausybės planams, kad naujuose visuomeniniuose pastatuose ar dideliuose daugiabučiuose būtų įrengtos slėptuvės, tačiau teigia, jog tai pabrangins projektus. Verslininkai teigia, jog slėptuvių įrengimo privačiuose pastatuose sparta priklausys ir nuo to, kiek valstybė sutiks prisidėti.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius pozityviai vertina slėptuvių įrengimo iniciatyvą, tačiau ragina neturėti iliuzijų, kad dėl šios prievolės visų saugumas labai padidės.
„Visuomeninių objektų nėra tiek daug statoma ir kai prievolė įsigalios, jeigu šiemet bus įtvirtinta naujiems projektams nuo kitų ar dar kitų metų, tai čia yra dar labai perspektyvinis žingsnis. Atsiras, matyt, tik po kelerių metų faktiškai tos slėptuvės“, – BNS Plius tvirtino jis.
M. Statulevičiaus teigimu, įvairiais skaičiavimais, dėl to projektai gali pabrangti apie 20-30 procentų.
„Mes įvairių vertinimų darėme dar 2014 metais, kai po Krymo aneksijos apie tai buvo pradėta kalbėti, tokios iniciatyvos kilo. Įvairių yra skaičiavimų, kad gali 20-30 proc. patį projektą pabranginti, nes atsiranda požeminė dalis, kuri yra brangesnė, kuriai yra keliami kiti reikalavimai“, – teigė asociacijos prezidentas.
Pasak NT plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio, verslas aktyviau galėtų įrengti slėptuves, jeigu valstybė būtų jų užsakovė.
„Valstybė galėtų būti užsakove. Tai būtų impulsas. Jeigu slėptuvių įrengimo kaštus reikės perkelti gyventojams, tai, manau, kad tai vyks labai vangiai ir nežinau, kiek bus norinčių žmonių išleisti tiek daug pinigų, kad turėtų kur pagyventi savaitę ar kelias po žeme, bet jeigu valstybė būtų užsakovas, tai impulsas būtų labai stiprus“, – BNS Plius teigė A. Avulis.
Anot jo, daugiabučių projektuose be valstybės paramos būstas taps daugeliui sunkiai įperkamas.
„Būstas Lietuvoje dar niekada nebuvo toks (brangus – BNS), koks šiandien yra. Mano pasiūlymas ir palinkėjimas, kad vis dėlto žmonės Vyriausybėje pamatytų ir pagalvotų, gal ką nors galima ir supaprastinti, ko nors atsisakyti. Jeigu Vyriausybė nieko nedarys, tik kels reikalavimus, tai, manau, greitai būstas tiesiog Lietuvoje bus neįperkamas arba jį galės nusipirkti tik ypač turtingi žmonės, o kitiems reikės užmiršti tokią svajonę, kaip nuosavą būstą“, – tvirtino A. Avulis.
Panevėžio statybos tresto (PST) generalinis direktorius Egidijus Urbonas irgi mano, kad Vyriausybės iniciatyva turės tiesioginės įtakos NT kainų augimui.
„Daug metų niekas nesirūpino gyventojų civiline sauga, tad nors ir pavėluota, tačiau sveikintina iniciatyva. Vis dėlto Vyriausybės teikiamos įstatymo pataisos turės tiesioginės įtakos NT kainų augimui, kurį sumokės NT vystytojai ir gyvenamojo būsto pirkėjai“, – BNS Plius komentavo E. Urbonas.
Jo teigimu, kalbėti apie tai, kiek brangs statybos, dar per anksti, nes tai priklausys nuo tokių objektų reikalavimų ir išpildymo lygio.
„Taip pat jau dabar reikėtų galvoti ir apie tai, kas ateityje rūpinsis šių objektų priežiūra, eksploatacija“, – tvirtino jis.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė anksčiau pranešė, kad Vyriausybė teiks įstatymo pataisas, kuriose bus numatyta prievolė statant naujus visuomeninės paskirties pastatus ar didelius daugiabučius įrengti civilinės saugos priedangas.
„Atsiras naujas reikalavimas, kad statant naujus pastatus bus reikalavimas įdiegti ir atitinkamas patalpas, kurios būtų pritaikytos ekstremalioms ar kitoms situacijoms“, – sakė A. Bilotaitė.
Ministerijos derinti pateiktos Civilinės saugos įstatymo pataisos numato, kad statant naują visuomenės poreikiams naudojamą pastatą, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių, arba aukštesnį nei 5 aukštų daugiabutį namą, jis ar jo priklausiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti kaip kolektyvinės apsaugos statiniai.
Išimtys būtų taikomos religiniams statiniams.
VRM atstovai BNS informavo, kad įstatymu nebūtų siekiama tiksliai apibrėžti, kokios tai patalpos, tačiau tai galėtų būti rūsys, požeminė automobilių aikštelė ar kitos erdvės, kuriose būtų įrengiamos sustiprintos konstrukcijos, galinčios apsaugoti gyventojus nuo sprogimo smūgio bangos.
Tarnybų skaičiavimai, atlikti Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, parodė, jog dabar splėptuvių užtektų 40 proc. šalies gyventojų, o likę turėtų slėptis rūsiuose, požeminėse aikštelėse.
Autorė Izabela Kuzmicka
Redaktorė Roma Pakėnienė
