Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su profesinių sąjungų organizacijų lyderiais ketvirtadienį aptarė poreikį gerinti šalies darbuotojų apsaugą laikotarpiu po karantino. Susitikime kalbėta apie reikalingas nedarbo mažinimo, apsaugos nuo nedarbo ir užimtumo didinimo priemones, socialinio dialogo stiprinimo svarbą ekstremaliosios situacijos metu.
Nuotoliniu būdu vykusiame susitikime šalies vadovas pabrėžė, kad, žvelgiant į pandemijos pasekmių laikotarpį ir nedarbo lygio prognozes, yra matomas poreikis tobulinti bendrąją nedarbo draudimo išmokų sistemą. Dabartinė sistema nepakankamai apsaugo bedarbius nuo skurdo, kurių skurdo rizikos lygis šiuo metu yra 54,4 proc., o darbo draudimo išmokos pasiekia tik apie 30 proc. bedarbių.
„Dabartinė nedarbo draudimo sistema turi būti teisingesnė ir geriau apsaugoti žmones nedarbo atveju. Ypatingą dėmesį turime skirti kokybiškai pažeidžiamiausių ir didžiausių nedarbo grupių apsaugai: žmonėms su negalia, jaunimui ir vyresnio amžiaus asmenims. Turime jau dabar, o ne po metų, numatyti barjerus šių žmonių skurdo rizikos lygio didėjimui, kuris šiuo metu ir taip itin aukštas. Tikiuosi, kad Seimas atsistos į žmonių pusę ir palaikys mano inicijuotas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas ir jų įsigaliojimą nuo liepos 1 dienos. Būtent šis, galimai pokarantinis, laikotarpis bus kritiškai svarbus adekvačiai ir socialiai teisingai žmonių su negalia apsaugai nuo nedarbo“, – teigė šalies vadovas.
Prezidento Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisos leistų nuo šių metų liepos 1 d. nedarbo atveju asmenims su negalia gauti pilną jiems priskaičiuotą nedarbo draudimo išmoką. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, šiems asmenims draudimo išmoka netekus darbo yra mažinama ir išmokama tik ta jos dalis, kuri viršija gaunamą pensiją ar išmoką. Pasak šalies vadovo, toks išmokų ribojimas yra socialiai neteisingas, nes šie žmonės moka tokias pat nedarbo socialinio draudimo įmokas kaip ir kitos visuomenės grupės.
Šalies vadovas taip pat mato reikalingumą peržiūrėti bendrąją nedarbo draudimo sistemą ir didinti jos efektyvumą. Pasak Prezidento, nedarbo draudimo sistema turėtų aprėpti daugiau žmonių, užtikrinti bent minimalias pajamas, skatinti greičiau įsidarbinti. Prezidentas matytų tikslingumą jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms diferencijuoti stažo reikalavimą bei išmokos mokėjimo trukmę pagal amžių ir išdirbtą laiką.
Susitikime buvo aptartas ir valstybės vadovo viešai pateiktas pasiūlymas dėl paskatų įmonėms didinti darbo užmokestį. Kuriant paskatas pokriziniu laikotarpiu sparčiau mažinti nedarbą ir skatinti atlyginimų augimą, siūlomi Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, numatantys, kad įmonės, kurių darbo užmokesčio fondo sąnaudos per metus, palyginti su ankstesniu periodu, padidėja bent 8 proc., galėtų ne vieną, bet tris kartus atskaityti darbo užmokesčio fondo prieaugio sąnaudas apskaičiuojant mokėtiną pelno mokestį. Tokiu būdu įmonės, įdarbinančios daugiau darbuotojų ar sparčiau didinančios atlyginimus, galėtų pasinaudoti pelno mokesčio paskata. Lietuvoje apie 60 proc. viso pelno mokesčio sumoka mažos ir vidutinės įmonės, todėl smulkusis ir vidutinis verslas turėtų didelį potencialią pasinaudoti užimtumo didinimo paskata.
Susitikime taip pat aptartas reikalingumas didinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių veiksmingumą. Akcentuota, kad būtinas Užimtumo tarnybos veiklos kokybės gerinimas atsigavimo po karantino laikotarpiu. Šalies vadovo teigimu, reikėtų kuo greičiau pilnu pajėgumu atnaujinti Užimtumo tarnybos paslaugų teikimą darbo ieškantiems žmonėms bei darbdaviams ir reikšmingai gerinti teikiamų paslaugų kokybę.
Profesinių sąjungų atstovai išreiškė lūkestį dėl didesnio profesinių sąjungų įtraukimo svarstant Gaivinimo ir atsparumo didinimo investicijų planą, kurio investicijos, pasak jų, turėtų būti nukreiptos į kokybiškų darbo vietų kūrimą. Profesinių sąjungų atstovai taip pat akcentavo, kad pasigenda užimtumo didinimo ir pagalbos priemonių po prastovų, pabrėžė socialinio dialogo svarbą.
Susitikime nuotoliniu būdu dalyvavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.
Prezidento komunikacijos grupė
