Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Redakcija
  • Kaunas, Kauno rajonas
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Politika
  • Finansai
  • Kriminalai
  • Gyvenimas
  • Sportas
  • Video
  • Apklausos
Menu Close
  • Naujienos 
    • Redakcija
    • Kaunas, Kauno rajonas
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Politika
    • Finansai
    • Kriminalai
    • Gyvenimas
    • Sportas
    • Video
    • Apklausos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Neturite paskyros? Užsiregistruoti

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Registruotis

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Prancūzų politologas – apie dizainą ir politiką: greiti problemų sprendimai nepadeda spręsti ilgalaikių iššūkių

  • 2020-10-31
  • Kaunieciams.lt
  • Be kategorijos

Politologas Maxime Forest iš Prancūzijos jau dešimtmetį, bendradarbiaudamas su dizaineriais, ieško būdų kurti glaudesnį politikos ir dizaino ryšį. Jo įsitikinimu, kuriant paslaugų dizainą, į kūrybinius procesus ypatingai svarbu įtraukti platų žmonių ratą.

Tik, pirmiausia, reikia atrasti tinkamą būdą megzti dialogą tarp visų suinteresuotų šalių. Pokalbyje politologas dalinasi patirtimis dirbant dizaino srityje, įspūdžiais iš pirmosios pažinties su Kauno tarpukario modernizmo architektūra ir apmąstymais apie tai, ką reiškia būti dizaino miestu.

– Prieš kelias dienas atidarėte retrospektyvinę lietuvių architekto Valdo Ozarinsko (1961–2014) parodą. Papasakokite apie ją daugiau.

– Tai pirmoji paroda, kurią, bendradarbiaudami su Šiuolaikinio meno centru Vilniuje, surengėme naujose „Kolektiv“ patalpose. Valdas Ozarinskas įkūnija tai, kuo mes labai domimės. Jis buvo architektas be architektūros, ką deklaruojame ir parodos pavadinime. Daugelis architektų tokie. Architektai nebūtinai daug stato, o kai kurie stato daug, bet blogai. Valdas Ozarinskas buvo architektas-svajotojas, architektūrą labiau „pranašavęs“, nei ją statęs. Jis paliko daug neįgyvendintų projektų, o mums jie labai įdomūs. Iš dalies todėl, kad V. Ozarinskas mums primena ankstyvo 20 a. avangardo menininkus: rusų ir ukrainiečių konstruktyvistus.

Šie menininkai neapsiribojo viena meno forma. Jų veikla apimdavo tapybą, reklamą, koliažą, teatrą, scenografiją ir t. t. V. Ozarinskas buvo taip pat vienas iš tokių žmonių, todėl mums labai įdomu pristatyti jį ir jo (dažnai kolektyvinį) darbą Prancūzijoje.

– Kartu su Laura Serra dalyvaujate rezidencijų programoje, siekiančioje didinti Kauno tarpukario modernizmo pripažinimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Kaip susidomėjote Kauno tarpukario archtektūros paveldu?

– Kasmet daug keliaujame po Centrinę Europą ir Baltijos šalis dėl pačių įvairiausių priežasčių. Į Kauną pirmą kartą atvykome 2019 m. pradžioje. Tuomet ir susipažinome su Kauno tarpukario modernizmo pastatais. Šiek tiek žinojome apie istorinį Kauno kontekstą ir tai, kad miestas tarpukariu buvo laikinąja šalies sostine. Tačiau neįsivaizdavome, kad čia tiek daug gerai išsilaikiusių tarpukario modernizmo pastatų. Tada dar nežinojome, kad projektas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalį savo programos yra skyręs miesto dizainui, ar kad UNESCO yra įtraukęs Kauną į savo kūrybinių miestų tinklą.

Beveik viskas, ką rezidencijose, dizaino ir kūrybinėse dirbtuvėse darome drauge su „Kolektiv“, siejasi su modernizmo paveldu, tad mus sužavėjo jūsų turimas paveldas ir bendruomenės noras padaryti jį ryškesne savo tapatybės bei kasdienio gyvenimo dalimi. Po pirmojo vizito buvome pakviesti surengti seminarą apie modernizmo architektūros permąstymą. Jo metu pristatėme, kokiais būdais žmonės ieško ryšio su modernistiniu paveldu kitose šalyse. O dabar, iki pat 2022 m., dalyvaujame rezidencijų programoje, susidedančioje iš trijų etapų.

Šios programos tikslas – sujungiant skirtingų šalių modernizmo interpretavimo patirtis, sukurti Kaunui tinkamą architektūros interpretavimo modelį. Kviesime žmones iš šiose srityse sėkmingai veikiančių šalių pasidalinti savo patirtimis.

– Kas, Jūsų nuomone, Kauno modernizmo architektūrą paverčia išskirtine?

– Nesu architektūros istorikas, tačiau kartu su Laura mes lyginame skirtingų šalių patirtis, mėgindami išsiaiškinti, kaip šiandien žmonės supranta modernizmo architektūrą, kaip vaizduoja ja dizaine, populiariojoje kultūroje, pavyzdžiui, muzikoje ar kine. Kiekviena šalis turi savo istoriją. Kaune ji sukasi apie tarpukario modernizmo architektūrą, kuri skiriasi nuo sovietinio modernizmo. Tarpukario modernizmo pastatai buvo kur kas privatesni, todėl jie pasakoja istorijas apie juos pastačiusias asmenybes. Ne mažiau svarbus ir politinis kontekstas. Kauno tarpukario modernizmo architektūra iškilo Kaunui esant atvira, modernia laikinąja šalies sostine.

Tarpukaris buvo trumpas, tačiau labai įdomus laikotarpis Europos istorijoje. Turime tarpukario modernizmo architektūros pavyzdžių ir kitose šalyse, tačiau pasaulyje yra labai mažai miestų, kuriuose modernistinis miesto planavimas buvo įgyvendintas nuosekliai ir liko nepaliestas iki šių dienų. Nepaisant Antrojo pasaulinio karo, ar iškart po jo sekusios sovietų okupacijos, Kauno tarpukario modernizmo architektūra, kuri siejasi su tokiomis pozityviomis vertybėmis kaip demokratija, atvirumas ir grožis, liko miesto peizažo dalimi.

– Papasakokite apie save. Kuo domitės profesinėje srityje?

– Esu šioks toks maištininkas. Pagal išsilavinimą esu politologas. Daugiausia dirbu lyčių lygybės ir politiniais klausimais, ypatingą dėmesį skiriu lyginamajai Europos politikos apžvalgai. Esu politikos mokslų tyrėjas ir profesorius. Tuo galėčiau prisistatymą ir baigti, bet tai dar ne viskas. Prieš dešimtmetį aptikau dizaino agentūrą, su kuria bendradarbiauju iki šiol. Kadaise ji kūrė dizaino prekes ir transporto priemones, tačiau galiausiai nusprendė orientuotis į paslaugų dizainą, nematerialius dalykus, kuriuose svarbiausi žmonių ryšiai. Man kilo mintis kurti politikos dizainą. Taigi, pradėjau bendradarbiauti su dizaino agentūros projektų vadovu.

O prieš kelis metus prisijungiau prie dizainu ir architektūra besidominčios grupės „Kolektiv“. Mes dalyvaujame įvairiuose architektūros ir dizaino projektuose. Visai neseniai į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame architekto Le Corbusier projektuotame daugiabutyje Marselyje, Prancūzijoje, įkūrėme dvi erdves, skirtas kūrybinėms veikloms. Taigi, iš vieno profesinio lauko vis peršoku į kitą, tačiau, neapleisdamas kurios nors darbo srities, o tiesiog sluoksnis po sluoksnio praplėsdamas savo praktikos ribas.

– „Kolektiv 318“ – kuratorių ir ekspertų grupę Le Corbusier projektuotame daugiabutyje įkūrėte kartu su Laura Serra. Gal galite daugiau papasakoti apie grupės veiklą?

– Pagrindinė projekto iniciatorė – Laura. Prieš mums įkuriant grupę, ji daug metų pristatinėjo Centrinės Europos, Baltijos šalių ir Balkanų dizainą Vakarų pasaulio auditorijai. Metai iš metų ji dalyvavo dizaino renginiuose, vadovavo dizaino projektams, kuravo ir prodiusavo dizaino objektus, įkvėptus 1930–1970 m. dizaino tendencijų, kada jos pristatinėjamas regionas buvo ypatingai kūrybingas ir išskirtinis pasaulio mastu. Prieš kelis metus nusprendėme, kad būtų gerai turėti nuolatinę fizinę erdvę, kurioje galėtume organizuoti renginius ir į kurią galėtume pasikviesti dizainerius, su kuriais bendradarbiaujame, tyrinėti 20 a. modernistinės architektūros poveikį skirtingoms dizaino formoms: tekstilei, keramikai, grafiniam dizainui ir t. t.

Įkūrėme „Kolektiv 318“, jungiantį dizaino srities profesionalus iš Lenkijos, Estijos, Čekijos, Slovakijos ir kitų Europos šalių. Numeris 318 – tai nuoroda į butą Le Corbusier projektuotame daugiabutyje, kuriame šiuo metu esame įsikūrę. Šiame pastate gyvena 1000 žmonių. Kasmet jį aplanko apie 50 tūkst. – 60 tūkst. lankytojų iš viso pasaulio. Nepaisant COVID-19 pandemijos, vasarą daugiabutyje įrengėme dar vieną erdvę pavadinimu „Kolektiv 313“. Ji skirta parodoms, dirbtuvėms ir rezidencijoms. Pirmasis mūsų projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su šiuolaikinio meno bienale „Manifesta“, šiemet vykstančia Marselyje. Mūsų programa bienalėje skirta Baltijos šalims. Įgyvendiname ją su Baltijos kultūros fondo ir Lietuvos kultūros instituto pagalba.

– Bendradarbiaudamas su dizaineriais sprendžiate sveikatos, įtraukties, mobilumo, apgyvendinimo, amžiaus ir lyčių lygybės problemas. Kaip susidomėjote socialinėmis inovacijomis dizaino pagalba?

– Tenka grįžti į pačią pradžią. Studijuodamas, analizavau politiką, kaip ji konstruojama, įgyvendinama ir kaip dažnai žlunga daugelyje sričių. Ne paslaptis, kad politika ne visada tenkina žmonių poreikius. Kai pirmą kartą susidūriau su dizaineriais, supratau, kad, kurdami viešąsias paslaugas, konstruodami ligonines, vaikų darželius ir viešąsias erdves, jie kuria naują politikos formavimo perspektyvą. Jie užduoda gerus klausimus ir dažnai randa labai gerus atsakymus.

Tikiu, kad dizainas gali pagerinti žmonių gyvenimą labai daugeliu būdų. Tačiau, siekiant socialinių inovacijų, reikia įtraukti žmones. Šis procesas turi įtraukti ne tik dizainerius, politikos formuotojus, ekspertus ir technikus, bet ir gyventojus, kurie iš tiesų naudojasi kuriamomis paslaugomis. Būtent jie turi dalį reikalingų atsakymų.

– Su kokiais iššūkiais susiduriate kasdieniniame savo darbe dizaino lauke?

– Dizainas nėra tik dizainerių darbas. Tai yra procesas. Svarbu stebėti ir dokumentuoti vietos, objekto ar paslaugos naudojimo ypatybes ir vartotojų poreikius. Svarbu stebėti kas pasiteisina, o kas ne. Svarbu suburti žmones prie apvalaus stalo ir pamėginti drauge su jais sukurti prototipą bei jį išbandyti.

Svarbu gerinti pirminį produktą, jei jis neišsprendžia problemos. Deja, politika dažnai to nedaro. Ji ieško greitų problemų sprendimų, kuriais vadovaujasi, net jei jie ir nepadeda išspręsti problemų. Tačiau, jei žingsnis po žingsnio pritaikytume dizaino siūlomus sprendimus, daug iššūkių nekiltų. Jie gali atsirasti tik tokiu atveju, kai žmonės kviečiami dalyvauti aiškiai neapibrėžtame procese. Dažnai duodu pavyzdį iš animacinės situacijų komedijos „Simpsonai“. Vienoje serijoje Detroito automobilių gamintojai pakviečia Houmerį Simsoną sukurti tobulą automobilį JAV gyventojams. Spėkite, kas nutinka? Automobilis net neatrodo, kaip automobilis. Kodėl? Nes tam nebuvo aiškaus scenarijaus.

Į kambarį subūrę žmones ir neturėdami tinkamo scenarijaus gausime tiek idėjų, kiek kambaryje bus žmonių. Dėl to politikos formuotojai ir bijo į procesus įtraukti žmones. Tačiau tereikia tai padaryti gerai. Žmonių įtraukimo tikslas nėra tiesiog išsiaiškinti apie ką jie mąsto. Reikia klausti žmonių, kokios jų patirtys ir kartu su jais kurti dizaino sprendimus, kurie padės sukurti tai, ko jie nori. Žmonės turi dalintis savo požiūriais su kitais ir idėjas paversti praktika. Kai procesas yra gerai apmąstytas iš anksto, drauge su žmonėmis sukurtas dizainas neprimena Houmerio Simsono sukurto automobilio.

– Dauguma Jūsų tyrimų yra apie atstovaujamąją demokratiją. Kokią įtaką, jūsų nuomone, miestiečių ir jų atstovų dialogas daro miesto dizainui?

– Kiekvienoje šalyje, priklausomai nuo jos politinės kultūros ir aplinkos, situacija yra kitokia. Tačiau dažniausiai politikai ir įvairių sričių ekspertai kuria miestų dizainą neįtraukdami pačių miestiečių, kurie kasdien naudojasi jų kuriamomis paslaugomis. Miestiečių nuomone susidomima tik kas kelis metus vykstant rinkimams arba atliekant bendrąsias konsultacijas, kuriose išgirstama daug idėjų, bet mažai sprendimų.

Aš manau, kad dialogą tarp miestiečių ir jų atstovų galima pagerinti sukuriant metodą leidžiantį kiekvienam suinteresuotam asmeniui – plačiajai auditorijai, ekspertams ir sprendimus priimantiesiems – išsakyti savo nuomonę priklausomai nuo savo žinių ir atsakomybių.

Kalbu apie metodą, kuris leistų kiekvienam norinčiam dalyvauti miesto dizaino kūrimo procese kokia nors forma, tačiau gerai organizuotu būdu, siekiant lengvai identifikuoti problemas ir surasti jų sprendimo būdą. Šis procesas turėtų įtraukti visų profesijų, lyčių ir amžiaus žmones. Taigi, svarbiausia surasti dialogo, kuris galėtų padėti miestui tapti darnesniu, geresniu jo gyventojams ir svečiams, metodą.

– Anksčiau pokalbyje užsiminėte apie dizainą kaip procesą. Gal galite daugiau papasakoti apie šią idėją?

– Imkime Kauno, kuriam šiuo metu suteiktas UNESCO dizaino miesto statusas, pavyzdį. Ką reiškia būti dizaino miestu? Ar tai miestas, kuriame daug dizainerių? Ne. Juk kas antro miestiečio nemokote būti dizaineriu. Ar tai dizainerių sukurtas miestas? Ne. Dizaineriai nėra architektai ar miesto planuotojai. Jie gali pasiūlyti tik dalį sprendimo.

Manau, kad dizaino miestas yra toks miestas, kuriame atrandamas būdas skirtingiems suinteresuotiems asmenims dalyvauti miesto dizaino kūrimo procesuose ir kuriame užduodami geri klausimai. Ar ši paslauga žmonėms naudinga? Kaip ji gali labiau pasitarnauti? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį to siekiant? Ar miesto politika sprendžia nedarbo, jaunimo neveiklumo ar priklausomybės nuo narkotinių medžiagų problemas? Ar tai duoda rezultatų? Ar procese dalyvauja pakankamai žmonių? Ar procesas gerai organizuotas?

Dizainas gali būti daugelio problemų sprendimo dalis. Jis gali padėti rasti metodą sujungti žmones. Dizaino miestas, nepriklausomai nuo to, kaip jis atrodo, valdo šiuos procesus ir moka į juos įtraukti miestiečius.

Autorė – Justė Litinskaitė


Prancūzų politologas – apie dizainą ir politiką: greiti problemų sprendimai nepadeda spręsti ilgalaikių iššūkių

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Panašūs straipsniai:

Atvira ar įstiklinta? Kaip išsirinkti tinkamiausią verandos tipą savo namams

Vaikas ant keturračio: kaip jį išmokyti važiuoti ir užtikrinti saugumą?

Seimas linkęs leisti savivaldybėms rinkti rinkliavą už eismo ribojimus

Pareigūnų piketas: policininkai kvietė G. Palucką į ekipažą

A. Kandrotas-Celofanas paleistas į laisvę

Teismas sujungė nuomonės formuotojos S. Lipnės įmonės ir buvusios darbuotojos bylas

A. Klišonis: savivalda gali priimti tikslesnius sprendimus nei desovietizacijos komisija

Liberalai siūlo kandidatus pirmininko rinkimams: daugiausiai palaikymo sulaukia V. Čmilytė-Nielsen

„Western Union“ pastatą sprogdinęs jaunuolis nuteistas už J. Juškaitės ir B. Sabatauskaitės niekinimą

Aukščiausio lygio sportininkus parengusiems treneriams siūloma mokėti rentas

Būti žmogumi ir internete: kaip mokytis skaitmeninio pilietiškumo

Vaikų žaidimų aikštelės: kokie pavojai jose slypi?

Lenkija rengia meno vertybių išvežimo planus, jei Rusija užpultų

Laukia dar vienas protestas: pareigūnai reikalaus didesnių algų

Šauliai su Vokietijos brigados medikais dalyvavo pratybose „Elektrėnų skydas 2025“.

Vis dar nepasimoko: Kauno autoserviso vadovas ir darbuotojas nuteisti dėl atlyginimų išmokėjimo „vokeliuose“

Joninių renginiai Kaune

Skaitmeninio matomumo didinimas: ar verta rinktis marketingo agentūrą?

Prienų rajone nukrito sklandytuvas, du vyrai gydomi ligoninėje

Nuo pirmadienio vairuotojai susidurs su laikinais sunkumais: bus draudžiamas eismas Sargėnų estakada

JAV jungiasi į karą: sudavė triuškinantį smūgį Irano branduolinei infrastruktūrai

Kauno regiono forumas atskleidė ES investicijų galią

Pagaliau susiprotėjo: pasienyje dingus Rusijos piliečiui, sprendžiama, kaip sustiprinti tranzitinių traukinių kontrolę

Policija per Jonines rengs reidus ir tikrins vairuotojų blaivumą

Kaune pradedamos dar vieno tilto statybos: jungtis tarp Senamiesčio ir Vilijampolės pasitarnaus pėstiesiems ir dviratininkams

Dėl kapitalinio remonto laikinai keisis eismas Birželio 23-iosios gatvėje

Kad švenčių neaptemdytų nelaimė: ekspertų įžvalgos apie pavojingus dūmus

„AquaSpot“ vakarėlyje prie Kauno marių – garsenybės, dievinančios vandens bei saulės pramogas

Seimo narys K. Podolskis teigia nežinąs kaip jo kuro čekiai atsirado pas merą P. Isodą

Skrydis aplink Lietuvą: oreiviai kyla į pažintinę aviacijos kelionę

Ypatinga Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybė – brg. gen. Kaziui Skučui dovanota dėžutė cigarams

Joninės su LRT: nuo šventinio koncerto Nidoje iki specialios filmų programos

Nepastebimas pavojus iškylos metu: kada padažai ir prieskoniai gali pakenkti sveikatai

Seimas nepritarė Laisvės gynėjų dienos įtraukimui į švenčių sąrašą

Buvusį Seimo narį T. V. Raskevičių „į laužą“ komentaru siuntęs vyras lieka išteisintas

Tomas Čyvas

STT, čekiukai ir niekdara

Vilties šventei artėjant

Pabėgimas į gamtą: ką pasiimti, kad žvejyba taptų malonumu, o ne iššūkiu?

Kauno teismas ėmėsi pacienčių slaptu filmavimu kaltinamo ginekologo V. Abraičio bylos

Etikos sargų prašys išsiaiškinti, kiek BK pataisas inicijavusių Seimo narių gali turėti interesų konfliktą

Kur rasti stilingų rūbų už prieinamą kainą?

Nosies korekcija vasarą: ar tai – geras metas operacijai?

Apie „Žalgirio“ sunkumus kalbėjęs L.Kleiza: Trinchieri rotacijas yra sunku suprasti

Saulė ir sveikata: kaip suderinti malonumą su saugumu

„Teka loftai“ – šiuolaikiška erdvė jūsų gyvenimui ar verslui

VRM ministras: rudenį bus skelbiamas antras etapas priedangoms savivaldybėse finansuoti

Ieškomas iš tranzitinio traukinio pabėgęs Rusijos pilietis

Pradėtas tyrimas dėl chuliganiškai besielgusio vairuotojo

COVID-19 testų byloje liudijęs S. Skvernelis: nesuprantu, ką L. Jaruševičienė veikia teisme

Kaip apsaugoti dvirates transporto priemones nuo ilgapirščių?

Norintiems pradėti verslą? Jums reikia žinoti 3 būtinus žingsnius

Kauno miesto savivaldybė apjungs dalį seniūnijų

Teismas atmetė kalinčio R. Kurlianskio ieškinį STT pareigūnui

Dėl L. Kasčiūno ir G. Liaudansko pasisakymų tyrimas nebus pradėtas

Kauno policijos reidai: 903 greičio viršijimo atvejai ir 7 neblaivūs vairuotojai

Perspėjimas tėvams: vaikų pornografijos ieškantys nusikaltėliai neretai savo aukas randa socialinėse paskyrose

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo klastotės

„Garbė Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai” Švč. Trejybės sekmadienis

Birželio 15 d. – Švenčiausioji Trejybė

Kauno viešajame transporte bekontaktis atsiskaitymas jau rugpjūtį

Paauglių tvirkinimu kaltinamas A. Ulvidas: aš vaikų darželyje demonstravausi nuogas

Petras Gražulis: LGBTQ asmenų ne niekinau, tik citavau Šventąjį Raštą

G. Paluckas remia iniciatyvą naikinti desovietizacijos komisiją

Balinis vėžlys

Didelis mažų žingsnių tikslas – baliniai vėžliukai grįžo namo

Sinoptikas: artimiausiomis dienomis Lietuvoje bus vasariški orai, tačiau šiluma neužsilaikys

Knygų apie Lietuvos kriminalinį pasaulį autorius D. Dargis paleistas į laisvę

Vaišvydavos tvenkinyje vyks narų pratybos

KTU doktorantūros vasaros mokykloje – dėmesys šiuolaikinėms kompetencijoms

Pasirašytas verslo bendruomenės įsipareigojimas ateities kartoms

Renginiai, skirti Gedulo ir vilties dienai paminėti

Kauno rajone susidūrus automobiliams, nukentėjo du žmonės

Vilkijoje tyčia padegta vaikų žaidimų aikštelė?

Ekspertai: psichologinis komfortas medicinoje Lietuvoje dažnai nuvertinamas

Robertas Kaunas: L. Kasčiūno raginimai žudyti „nelojalius piliečius“ – šokiruojantys

Tarptautinė žaidimų diena paminėta futbolo aikštelėje

Karas Ukrainoje pareikalavo dar vieno lietuvio gyvybės?

STT nepritaria pataisoms, kurios sušvelnintų sankcijas „čekiukų“ istorijų dalyviams

Kaip kajeno pipirai, imbieras ir česnakai gali tapti natūralia pagalba medžiagų apykaitai?

Kauno viešajame transporte už bilietus bus galima atsiskaityti bekontakte banko kortele

Kaune rasta žemėje užkasta dėžė su galimai haliucinogeniniais grybais, kanapėmis

Kaune iš 9-ojo forto pavogtos artilerijos pabūklo sviedinių kopijos

Paskutinė galimybė pamatyti parodą „Mūsų pasirinkimai: žvilgsnis į keturias politikų kartas”

V. Kondratovičius: kalbamės apie strategiją, kurios siekis – 0 žūčių vandenyje

Tomas Čyvas

Tomas Čyvas. Mokesčių „reforma” yra banalus apiplėšimas (Video)

1700 daugiabučių Kaune turi galimybę žiemą šildytis pigiau: reikia suskubti

Seimas atmetė siūlymą drausti rūkyti jaunesniems nei 21 metų amžiaus jaunuoliams

V. Gapšys veržiasi į laisvę, bet komisija nepritaria lygtiniam paleidimui

Prie Seimo rūmų – antrasis mitingas prieš NT mokestį: susirinkusieji netiki valdančiųjų pažadais

Premjero vizite Kauno rajone – dėmesys sveikatos priežiūros, švietimo ir infrastruktūros projektams

Ką veikti Kauno rajone birželio 9-15 dienomis?

Lietuva bando užsitikrinti pozicijas puslaidininkių gamybos srityje

Teismas neleido vaikų prievartavimu kaltinamam K. Bartoševičiui išvykti į užsienį

Stasys Buškevičius

Stasys Buškevičius. Dirbtinis intelektas – ateities ginklas prieš biurokratinį absurdą

Kauno regioninis valstybės archyvas kviečia į parodos „Kazachės moterys stepių kultūroje“ atidarymą

Išpuolis Kauno centre: peiliu sužalotas vyras

Premjeras: Giraitės ginkluotės gamykla rengiasi plėtrai

Ministerija siūlo Lietuvoje išplėsti defibriliatorių tinklą

„Rusiškas pasaulis” lietuvių galvose? Ekspertai teigia, kad nenoras mokytis vokiečių kalbos – didžiulė problema

Birštone atidarytas naujas viešbutis

KAM skelbia Kairių karinio miestelio vystymo ir priežiūros paslaugų pirkimą

Parlamentaras siūlo uždrausti nesveiko ir greitojo maisto reklamą

„Imkite Šventąją Dvasią” (Jn 20, 22) Sekminės

Atvira ar įstiklinta? Kaip išsirinkti tinkamiausią verandos tipą savo namams

2025-06-25

Vaikas ant keturračio: kaip jį išmokyti važiuoti ir užtikrinti saugumą?

2025-06-25

Seimas linkęs leisti savivaldybėms rinkti rinkliavą už eismo ribojimus

2025-06-25

Pareigūnų piketas: policininkai kvietė G. Palucką į ekipažą

2025-06-25

A. Kandrotas-Celofanas paleistas į laisvę

2025-06-25

Teismas sujungė nuomonės formuotojos S. Lipnės įmonės ir buvusios darbuotojos bylas

2025-06-24

A. Klišonis: savivalda gali priimti tikslesnius sprendimus nei desovietizacijos komisija

2025-06-24

Liberalai siūlo kandidatus pirmininko rinkimams: daugiausiai palaikymo sulaukia V. Čmilytė-Nielsen

2025-06-24

„Western Union“ pastatą sprogdinęs jaunuolis nuteistas už J. Juškaitės ir B. Sabatauskaitės niekinimą

2025-06-24

Aukščiausio lygio sportininkus parengusiems treneriams siūloma mokėti rentas

2025-06-24

Būti žmogumi ir internete: kaip mokytis skaitmeninio pilietiškumo

2025-06-23

Vaikų žaidimų aikštelės: kokie pavojai jose slypi?

2025-06-23

Lenkija rengia meno vertybių išvežimo planus, jei Rusija užpultų

2025-06-23

Laukia dar vienas protestas: pareigūnai reikalaus didesnių algų

2025-06-23

Šauliai su Vokietijos brigados medikais dalyvavo pratybose „Elektrėnų skydas 2025“.

2025-06-23

Vis dar nepasimoko: Kauno autoserviso vadovas ir darbuotojas nuteisti dėl atlyginimų išmokėjimo „vokeliuose“

2025-06-23

Joninių renginiai Kaune

2025-06-22

Skaitmeninio matomumo didinimas: ar verta rinktis marketingo agentūrą?

2025-06-22

Prienų rajone nukrito sklandytuvas, du vyrai gydomi ligoninėje

2025-06-22

Nuo pirmadienio vairuotojai susidurs su laikinais sunkumais: bus draudžiamas eismas Sargėnų estakada

2025-06-22

JAV jungiasi į karą: sudavė triuškinantį smūgį Irano branduolinei infrastruktūrai

2025-06-22

Kauno regiono forumas atskleidė ES investicijų galią

2025-06-21

Pagaliau susiprotėjo: pasienyje dingus Rusijos piliečiui, sprendžiama, kaip sustiprinti tranzitinių traukinių kontrolę

2025-06-21

Policija per Jonines rengs reidus ir tikrins vairuotojų blaivumą

2025-06-21

Kaune pradedamos dar vieno tilto statybos: jungtis tarp Senamiesčio ir Vilijampolės pasitarnaus pėstiesiems ir dviratininkams

2025-06-20

Dėl kapitalinio remonto laikinai keisis eismas Birželio 23-iosios gatvėje

2025-06-20

Kad švenčių neaptemdytų nelaimė: ekspertų įžvalgos apie pavojingus dūmus

2025-06-20

„AquaSpot“ vakarėlyje prie Kauno marių – garsenybės, dievinančios vandens bei saulės pramogas

2025-06-20

Seimo narys K. Podolskis teigia nežinąs kaip jo kuro čekiai atsirado pas merą P. Isodą

2025-06-20

Skrydis aplink Lietuvą: oreiviai kyla į pažintinę aviacijos kelionę

2025-06-19

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2025 Kauniečiams kasdienės naujienos