Apsilankiusi pas odontologą, Loreta nesitikėjo, jog šis vizitas bus tik pradžia ilgo maratono po sveikatos priežiūros įstaigas. „2014 metais man ištraukė dantį, tačiau net praėjus savaitei aš jaučiau tą patį danties skausmą, nors jis jau buvo ištrauktas. Per daug nekreipiau dėmesio, nes žaizda gijo. Po kiek laiko pajutau keistą jausmą, lyg būčiau nusiplikiusi gomurį karšta arbata. Pažiūrėjusi į veidrodį vidinėje viršutinių dantų pusėje pamačiau darinį. Taip ir prasidėjo mano kelionė pas gydytojus“, – prisimena Kauno klinikų pacientė Loreta.
Vienoje Vilniaus ligoninėje moteriai buvo pašalinta dešinė viršutinio žandikaulio pusė kartu su kietuoju gomuriu. Tuo metu paaiškėjo diagnozė – išplitęs ketvirtos stadijos piktybinis gomurio navikas. „Operacija buvo radikali, grįžau namo su dideliu defektu burnoje. Po trijų mėnesių gydytojų iniciatyva man buvo padarytas prietaisas panašus į dantų protezą tik su kamščiu, kuris užkišdavo skylę gomuryje, kad galėčiau valgyti bei kalbėti. Tuo metu sunkiai tardavau garsus, maistas ar gėrimas prabėgdavo, todėl stengdavausi valgyti namie“, – pasakoja Loreta.
2017 metais moteris kreipėsi į Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos kliniką, kurioje ją konsultavo gydytojai chirurgai Dovilė Kučiauskienė bei Tadas Keizeris. Po išsamios apžiūros nuspręsta atlikti sudėtingą operaciją – rekonstrukciją. Operacijos metu paaiškėjo, kad navikas atsinaujinęs, todėl jį pašalino ir tik tada atliko planuotą operaciją. „Septynias valandas trukusios operacijos metu iš rankos riešo buvo paimta dalis odos. Gomurio vientisumas buvo atstatytas persodinant laisvą odos gabalėlį ir sujungiant maitinančias kraujagysles su kaklo kraujagyslėmis“, – aiškina gydytoja chirurgė D. Kučiauskienė.
Pasak gydytojos chirurgės, operacija buvo sėkminga, o pacientė atidžiai stebima skyriuje praleido tris savaites, kol pilnai sugijo operacinės žaizdos. „Rekonstrukcines operacijas atliekame nuo 2015 metų. Po tokio pobūdžio operacijų, onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams suteikiama galimybė kiek įmanoma pilnavertiškiau maitintis, kalbėti ir aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime, – teigia D. Kučiauskienė. – Tačiau dėl galimo ligos atkryčio, onkologiniai pacientai turi būti nuolatos stebimi. Jei liga visgi atsinaujina, pirmasis pasirinkimas dažniausiai vėl būna chirurginis gydymas. Džiugu, jog net praėjus keliems metams po gydymo, pacientė jaučiasi gerai, o liga neatsinaujino.“
Kauno klinikų pacientė Loreta teigia, kad šiandien ji jaučiasi puikiai. „Pagaliau galiu laisvai valgyti ir gerti, nereikia bijoti nepatogumų. Galiu laisvai be suvaržymų kalbėti ir gyventi visavertį gyvenimą. Ačiū visiems gydytojams. Tik jūsų sunkus darbas, atkaklumas, profesionalumas ir noras padėti žmonėms man ir kitiems sergantiesiems suteikia viltį gyventi.“
