Statistika rodo, kad Lietuvos vandens telkiniuose kasmet nuskęsta panašiai tiek žmonių, kiek jų žūsta keliuose. Ypač skaudi vaikų statistika: remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metais 9 vaikai žuvo transporto įvykiuose, 9 – nuskendo. Panaši statistika ir pernai metų.
Šiemet jau skendo beveik 100 žmonių: išgelbėti pavyko 22 žmones, tarp kurių 5 vaikai, deja – vandenyje žuvo 77 žmonės, iš kurių 3 vaikai.
„Eurostat“ duomenimis, Europoje taip pat esame liūdnosios statistikos viršuje: daugiausiai mirčių dėl skendimų yra Lietuvoje ir Latvijoje, mažiausiai Italijoje, Portugalijoje ir Maltoje.
Deja, tačiau jeigu žūtims keliuose yra paskelbtas karas valstybiniu lygmeniu, tai skęstančiųjų gelbėjimas, išties, atrodo, yra tik jų pačių reikalas.
Skęstantis – tik statistika
„Žūstantys vandens telkiniuose kol kas tėra statistiniai skaičiai naujienų pranešimuose. Lietuvoje nėra nei vienos ministerijos tiesiogiai atsakingos už nelaimingų atsitikimų vandens telkiniuose prevenciją. O kai niekas neatsakingas, tai nei sprendimų, nei kaltų“, – konstatuoja Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) prezidentas Tomas Kučinskas.
Skaudžiausia, pasak LPF vadovo, kad daugelio nelaimių būtų buvę galima išvengti – žmonės, o ypač vaikai, skendo, nes paprasčiausiai nemokėjo plaukti.
„Per pastaruosius penkerius metus nuskendo keturios dešimtys vaikų, dar tiek buvo spėta laiku išgelbėti. Pagal mirčių skaičių vandens telkiniuose esame lyderiai Europoje. Ko gi dar reikia, kad imtumėmės spręsti šią problemą?“, – retoriškai klausia T. Kučinskas.
Vaikus mokome plaukti, ar tikrai?
LPF vadovas atkreipia dėmesį, kad vien pernai saugumui gerinti šalies savivaldybėse Lietuvos automobilių ir kelių direkcija skyrė 30 mln. eurų. Periodiškai vykdoma vairuotojų kontrolė, rengiamos įvairios akcijos, reidai, gerinama kelių būklė, pėstiesiems dalijami atšvaitai ir pan. Prasidėjus mokslo metams prie mokyklų esančiose gatvėse, pėsčiųjų perėjose budi sustiprintos policijos pajėgos.
2020 m. ministrų kabinetas patvirtino Susisiekimo ministerijos parengtą ambicingą Valstybinę eismo saugumo programą „Vizija 0“. Šios programos pagrindinė siekiamybė – iki 2050 m. nulis žuvusiųjų Lietuvos keliuose.
„Deja, nacionalinės vizijos, kaip pasiekti, kad šalyje nenuskęstų nei vienas žmogus, neturime, – sako T. Kučinskas. – Skiriamų valstybės lėšų užtenka išmokyti vos 2-3 antrokus iš 10, o per karantiną vaikų mokymas plaukti apskritai buvo sustabdytas.“
Lėšų skiriama ketvirtadaliui
Pasak LPF vadovo, dabartinėmis sąlygomis Lietuvoje (pagal esamą infrastruktūrą bei mokymo plaukti trenerių ir instruktorių skaičių) kokybiškai išmokyti plaukti galima apie 16 tūkstančių pradinių klasių mokinių. O vien tik antrų klasių moksleivių Lietuvoje yra per 30 tūkstančių.
Be to, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija finansuoja tik 8 tūkstančių pradinių klasių mokinių plaukimo pamokas: 2020 m. pradinukų mokymui plaukti skirta 430 tūkst., kai poreikis mažiausiai 900 tūkst. eurų.
„Tie moksleiviai, kurie nepatenka į valstybės finansuojamus projektus, paliekami likimo valiai. Saugus elgesys prie atvirų vandens telkinių dažniausiai prisimenamas tik įvykus dar vienai nelaimei. Infrastruktūros saugumu irgi rūpinamasi pagal vietos savivaldos supratingumo lygį“, – apgailestauja LPF vadovas.
Liolių tragedijos galėjo nebūti
Ypatingai skaudi nelaimė įvyko šių metų gegužę Lioliuose (Kelmės r.): į neaptvertą tvenkinį įkrito ir nuskendo 11 ir 12 metų sesutės. Jos nemokėjo plaukti.
„Deja, gauti bent pradinius plaukimo įgūdžius iš specialistų Liolių miestelio vaikai iki šiol tokios galimybės neturėjo, nes mokymo plaukti programoje jie nedalyvavo“, – apgailestavo T. Kučinskas.
Tai ne pirmas atvejis, kai šiame tvenkinyje skęsta žmonės. Nepaisant to, jokių efektyvesnių prevencijos veiksmų, išskyrus perspėjančio ženklo pastatymą, nebuvo imtasi.
Po šios nelaimės LPF vadovams pavyko įtikinti Kelmės rajono savivaldą, kad skendimų problemai būtina atrasti vietos darbotvarkėje: nors ir pavėluotai, bet į savivaldybė sutiko skirti reikiamą finansavimą rajono moksleivių mokymui plaukti.
„Mes tvirtai tikime, kad atsargus elgesys prie vandens ir mokėjimas plaukti – gelbsti gyvybes, – sako T. Kučinskas. – Todėl priėmėme sprendimą skirti papildomų lėšų ir pasirūpinti, kad visi septyni tragediją išgyvenusios šeimos vaikai išmoktų plaukti.“
Kas išdrįs prisiimti atsakomybę?
Kučinskas pabrėžia, kad mokymas plaukti – tai vienas tik vienas iš prevencijos būdų. Būtina prie pavojingų atvirų vandens telkinių įrengtų apsauginius barjerus ar kitus prevencinius įrenginius, pastatyti įspėjamuosius ženklus. Ne tik oficialiuose paplūdimiuose, bet ir natūraliai susidariusiose maudynių vietose, turėtų budėti gelbėtojai. Galbūt vertėtų išmokyti plaukti visus nemokančius?
„Mes turime prisiimti atsakomybę už šią problemą. Mirčių vandens telkiniuose problema turi būti įrašyta į Vyriausybės darbotvarkę. Mums reikia sisteminio požiūrio ir veikiančių sprendimų. Skendimai Lietuvoje – pandemija, kurios nematome“, – sako T. Kučinskas.
Federacija jau kreipėsi į Vyriausybės atstovus, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją su prašymu dar kartą atkreipti dėmesį į skendimų mastą šalyje ir užtikrinti didesnį finansavimą mokymo plaukti ir saugaus elgesio prie vandens programoms.
Pasak Tomo Kučinsko, LPF yra pasiruošusi bendradarbiauti, pasidalinti pasauline praktika ir prisidėti prie nacionalinės vaikų mokymo plaukti programos įgyvendinimo.