Nuoširdi šypsena – visose kultūrose atpažįstama bendravimo forma, rodanti prielankumą, tačiau žmonės neretai ją slepia, gėdydamiesi įvairių problemų. Pavyzdžiui, rūkymo ar streso sukelta ir negydoma parodontozė ilgainiui gali baigtis ne tik dantų netekimu, bet ir širdies ar kraujagyslių ligomis.
Tinkamai rūpinantis burnos higiena bei profilaktiškai lankantis pas specialistus, to tikrai galima išvengti, įsitikinusi odontologijos klinikos „Dantų studija „32“ “gydytoja odontologė – ortopedė Jūratė Vėbrienė.
Negydant parodontozės padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis
Vėbrienė pasakoja, kad parodontozė – apgaulinga liga, kadangi ji progresuoja labai lėtai ir dažniausiai pacientai neįžvelgia pirmųjų simptomų ar jų tiesiog nesureikšmina. „Retais atvejais parodontozė gali prasidėti vos sulaukus 18 metų, tačiau dažniausiai ji išsivysto nuo 35-erių. Pirmieji ligos signalai yra sunkiai pastebimi, o jei turite jau išreikštos formos parodontozę, tuomet bus reikalingas chirurginis gydymas, tačiau jo galima išvengti laiku pastebėjus požymius ir kreipusis į gydytoją odontologą“, – apie prevencijos svarbą kalba gydytoja ir priduria, kad lietuviams puikus pavyzdys, kaip tinkamai rūpintis savo sveikata, yra kaimyninė šalis Vokietija, kurioje sveikatos profilaktika yra aukščiausio lygio.
„Jau įrodyta, kad negydant parodontozės padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, tai gali netgi tapti rizikos faktoriumi priešlaikiniam gimdymui ar preklamsijai nėštumo metu“, – apie grėsmes pasakoja J. Vėbrienė ir priduria, kad pasiekus sunkią šios ligos formą, kurią lydi dantenų kraujavimas, skausmingumas, dantų paslankumas, pūliavimas iš susidariusių kaulinių kišenių, specifinis blogas kvapas iš burnos, dantų sukandimo pakitimai, dažniausiai netenkama ne vieno danties, o tuomet reikalingas susidariusių defektų protezavimas, atkuriant ne tik pagrindines funkcijas, tokias kaip kramtymas, kalba, minkštųjų audinių atrama, bet ir siekiant grąžinti pasitikėjimą savimi.
Svarbu pastebėti pirmuosius signalus
Odontologė – ortopedė J. Vėbrienė atkreipia dėmesį, kad sveikos dantenos paprastai būna švelniai rožinės spalvos, stipriai prigludusios prie danties, tuo tarpu parodontozei būdingi tiek įvairūs dantenų pakitimai, tiek skausmingi pojūčiai.
„Parodontozę signalizuoti gali skausmingas kramtymas, blogas burnos kvapas bei tokie dantenų pakitimai kaip patinimas, išburkimas, ryškiai ar tamsiai raudona jų spalva, padidėjęs jautrumas, kraujavimas, pūliavimas ar nuo danties atsitraukiančios dantenos, kurios vizualiai ilgina dantis. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį, ar po dantų valymo ant šepetėlio ar valant tarpdančius siūlu nelieka kraujo pėdsakų, ar nepadidėjo tarpdančiai, neatsirado dantų paslankumas ar pastebimi dantų sukandimo, padėties pakitimai“, – į ką atkreipti dėmesį vardina penkiolikos metų patirtį turinti medikė.
„Jei procesas nėra stipriai progresavęs, liga gali būti gydoma nechirurginiu būdu, pavyzdžiui, naudojant specializuotą ultragarso aparatą, skirtą parodontozės gydymui. Kitu atveju gali būti reikalingas ir chirurginis gydymas, tačiau gera žinia ta, kad šiuolaikinės technologijos jau leidžia svajonių šypseną sugrąžinti per savaitgalį“ , – teigia J. Vėbrienė.
Parodontozės gydymas ultragarsu
Tuomet, kai procesas dar gali būti grįžtamas, J. Vėbrienė ligos gydymui siūlo nechirurginį būdą ultragarsiniu aparatu. „Tai neskausminga procedūra, kurios metu efektyviai pašalinamos apnašos ir patogeninės bakterijos, tausojami dantys, nežalojamas dantų šaknų paviršius, – apie naująjį būdą pasakoja medikė ir pastebi, kad, nors gydymas ultragarsiniu aparatu padeda išvengti chirurginio gydymo, paciento ir gydytojo bendradarbiavimas yra būtinas, norint sėkmingai gydyti parodontozę ir išlaikyti pasiektus rezultatus. – Jei profesionalios higienos procedūros ir papildomos procedūros aparatu nėra atliekamos reguliariai, ši lėtinė, klastinga liga gali suaktyvėti ir vystytis toliau, naikindama aplink dantis esantį kaulą, kuris ilgainiui nyksta, dantis netenka atramos ir galiausiai tampa paslankus.“
Svajonių šypsena per savaitgalį
Anot J. Vėbrienės, kai liga yra stipriai pažengusi, gali būti reikalingas visų dantų šalinimas, o tuomet sugrąžinti pacientui šypseną galima tik dantų implantų pagalba.
„Tokiais sudėtingais atvejais, gydytojas chirurgas dirba komandoje kartu su odontologu – ortopedu bei dantų technologu. Vienos procedūros metu yra šalinami paslankūs dantys, sriegiami 4, 5 ar 6 implantai, imami atspaudai laikinų dantų gamybai, o dantų technologas pradeda gamybos procesą“, – apie gydymo procesą pasakoja odontologė – ortopedė, kuri priduria, kad šią metodiką su kolegomis vadina „savaitgalio dantys“, nes operacijos dažniausiai planuojamos penktadieniais tam, kad pacientai saugiai ir užtikrintai jau savaitės pradžioje galėtų grįžti į normalų kasdienį gyvenimą.
„Tai greita, patikima procedūra – pacientui nereikia nešioti išimamo protezo gijimo periodu, kuris yra nepatogus, nestabilus, o turėti sveiką savo svajonių šypseną galima netgi tą pačią dieną“, – procedūros privalumus vardija J. Vėbrienė.
Jei jūsų tėvai turėjo parodontozę – sukluskite
Parodontozės vystymąsi dažniausiai nulemia prasta burnos higiena, rūkymas, tabako kramtymas, stresas, taip pat nėštumo metu ar menopauzės periodais moterų patiriami hormonų pakitimai, vitamino D bei C trūkumas. Taip pat yra bendrų sisteminių ligų, tokių kaip nutukimas, cukrinis diabetas, reumatoidinis artritas ar Krono liga, tiesiogiai lemiančių parodontozę ar apsunkinančių šios ligos eigą.
Pasak J. Vėbrienės, svarbus ir genetinis ligos faktorius – žmonėms, kurių tėvai turėjo šią ligą ir neteko dantų, reiktų ypatingai susirūpinti savo burnos sveikata ir reguliariai, kas 3-6 mėnesius, lankytis burnos higienos procedūroms.
Tiesa, prevencijai tų pačių patarimų turėtų laikytis ir tie, kurių artimieji nesirgo šia liga – kruopščiai 2 kartus per dieną valytis dantis, liežuvį, naudoti tarpdančių siūlą arba tarpdantinius šepetėlius, atlikti skalavimus su specialiais gydančiais burnos skalavimo skysčiais.
