Dar tikslesnė, platesnio diapazono ir itin greita įvairiausių ligų diagnostika – ne tik geriausiose pasaulio ligoninėse, bet ir Kauno „Kardiolitos“ klinikose. Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai, atliekami nauju PHILIPS Prodiva MR 1.5T aparatu, yra itin moderni technologija, leidžianti dar lengviau atpažinti pavojingas ligas ankstyvose stadijose. Pacientai, kurie gyvena Kauno apskrityje ir turi siuntimą atlikti MRT tyrimui, gali jį atlikti nemokamai, o dėl šios paslaugos nereikia laukti ilgose eilėse. Apie naujajį tyrimą pasakoja Kauno „Kardiolitos“ klinikų direktorė Asta Norvilė ir Radiologijos centro gydytoja radiologė Silvija Ryškienė.
A. Norvilė teigia, jog naujoji technologija ne tik išplečia diagnostikos galimybes, tačiau ir sukuria patogesnes sąlygas pacientui. Naujuoju aparatu gaunami nuoseklūs, aukštos kokybės vaizdai, lemiantys geriausią pacientų priežiūros kokybę.
„Didėjant MRT tyrimų skaičiui šiuolaikinėje medicinoje tampa aktualus tyrimo laukimo laikas radiologijos skyriuose. Su naujuoju PHILIPS Prodiva 1.5T MR aparatu paciento paruošimo laikas tyrimui ir pats tyrimas tapo gerokai trumpesnis ir paprastesnis. Dėl stale integruotos skaitmeninės kūno ritės bendra skenuojama erdvė lieka didesnė nei įprastinės technologijos sistemoje, o tyrimo tunelis trumpesnis, todėl pacientas gali jaustis laisviau, patogiau – skenuojamas stalo ilgis vieno tyrimo metu siekia net 190 cm. Integruotos erdvios galvos ritės, todėl galima naudoti ausines galvos tyrimo metu“, – privalumus vardija klinikų vadovė.
Atsiveria galimybės diagnozuoti daugybę ligų
Radiologės S. Ryškienės teigimu, vienas svarbiausių šio tyrimo bruožų tai, kad dėl aukšto signalo ir triukšmo santykio reikia mažiau pakartotinių skenavimų; kitas privalumas – spinduliuotės nebuvimas, išskiriantis šį MRT iš kitų radiologinių ar branduolinių medicinos diagnostinių tyrimų. Taip pat šio MRT tyrimo pagalba galima diagnozuoti daugybę ligų.
„Šis tyrimas – nepakeičiamas diagnozuojant galvos ir nugaros smegenų degeneracines, onkologines ligas, kraujotakos sutrikimus, lėtinius ir ūmius, ypač komplikuotus uždegimus, sklaidos sutrikimus bei stuburo ligas. Jis suteikia daug informacijos apie sąnarių lėtinių ligų ir trauminių pažeidimų atvejus, kaulų ir minkštųjų audinių navikus. Tyrimas taip pat plačiai pritaikomas galvos – kaklo srities (akių, smilkinkaulių, veido daubų, galvos pamato, kaklo minkštųjų audinių), pilvo, dubens organų lėtinių susirgimų, komplikuotų uždegimų ir onkologinio proceso diagnostikai. Vis plačiau MRT naudojamas kardiologinės ir pulmonologinės patologijos diagnostikoje“, – teigia specialistė.
MRT veikimo principas remiasi tuo, jog MRT vaizduose žmogaus organizmo audiniai turi tam tikrus specifinius signalo intensyvumus. Radiologė paaiškina, kad ligos židiniai skiriasi nuo žmogaus sveikų audinių signalo, o kai kurios patologijos turi tam tikrus išskirtinius savo požymius.
„Būtent pagal šiuos pokyčius galima spręsti apie ligos pobūdį, jos lokalų išplitimą, kraujagyslių, nervų bei gretimų organų pažeidimo laipsnį. Tokias galimybes užtikrina tinkama diagnostinės ir vaizdų vertinimo įrangos kokybė, darnus ir profesionalus komandos, dirbančios su aparatūra, darbas. Tyrimo metu naudojamas intraveninis paramagnetinis kontrastas padeda geriau identifikuoti ligos židinio ribas, pakitimų santykį su aplinkiniais audiniais, diferencijuoti pakitimus tarpusavyje. Kontrastinė medžiaga arterijose ar venose leidžia tiksliau nustatyti kraujagyslių pakitimus, pvz., kraujagyslės spindžio užsikimšimą ar prasiplėtimą. Kadangi kontrastiniame preparate nėra jodo, jis tinka jodui alergiškiems pacientams, todėl MRT tyrimas su intraveniniu kontrastu – puiki alternatyva tais atvejais, kai dėl alergijos jodui negalima atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimo“, – teigia radiologė.
MRT neatliekamas asmenims, turintiems elektroninius implantus ar klaustrofobiją
Pasak S. Ryškienės, tyrimas susideda ne tik iš paciento supažindinimo ir paruošimo tyrimui ir paties skenavimo, bet taip pat gautų vaizdų vertinimo bei interpretacijos – tai atlieka gydytojas radiologas.
„Procedūra nėra skausminga, tik pacientas viso tyrimo metu yra veikiamas stabilaus stipraus magnetinio lauko – dėl to gali būti jaučiama švelni tolygi šilumą tiriamojoje srityje. Labai svarbu žinoti, kad pacientams su vaistų pompomis, feromagnetinėmis chirurginėmis kabutėmis, metalo svetimkūniais ar skeveldromis MRT atlikti negalima. MRT taip pat neatliekamas, jei pacientas turi elektroninių implantų – širdies, diafragmos stimuliatorius, kochlearinius implantus, neuro- ar biorosimulatiorius. Išskirtiniai atvejai – jeigu implantas aiškiai pažymėtas kaip „MR Safe“ (suderinamas su MR) arba „MR Conditional“ (Sąlygiškai atsparus MR). Toks pacientas turi atvykti anksčiau prieš tyrimą ir pasikonsultuoti su MRT atliekančiu gydytoju. Nėščiosioms dėl vaisiaus perkaitimo pavojaus nerekomenduojama MRT atlikti pirmus du nėštumo trimestrus, jei nėra gyvybinių indikacijų šiam tyrimui. Tačiau jei įtariami sunkūs sklaidos sutrikimai, nėštumo metu MRT gali būti tiriamas pats vaisius. Atskira pacientų kategorija – žmonės, bijantys uždarų patalpų. Jiems tyrimo metu gali pasireikšti panikos ataka, galinti išprovokuoti eilę rimtų klinikinių simptomų. Tokie pacientai, esant klinikinėms MRT indikacijoms, paprastai tiriami stacionaro sąlygomis, prižiūrint gydytojui anesteziologui“, – sako specialistė.
Draustiems pacientams tyrimas kompensuojamas TLK
Anot Kauno „Kardiolitos“ klinikų direktorės A. Norvilės, atliekami tyrimai gali būti kompensuojami TLK, išskyrus tyrimo įrašymą į laikmeną, jei ji pacientui reikalinga, ir vienkartinius drabužius.
„Mokamam MRT siuntimo nereikia – jis reikalingas tik tuo atveju, jei MRT atliekamas su TLK kompensacija. Jei tyrimas apmokamas iš TLK, tai paslaugos kompensavimui privaloma turėti siuntimą tyrimui iš Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigos ir būti prisiregistravus prie šeimos klinikos taip pat Kauno apskrityje. Nekompensuojamas galvos smegenų MRT su arteriografija kraujagysliniu režimu bei kraujagyslių angiografija”, – teigia A. Norvilė.
