Lietuvoje daugiau kaip 70 proc. komunalinių atliekų šalinama sąvartynuose, kai, pavyzdžiui, Italijoje ten pakliūva tik 40 proc. visų šiukšlių. Airiai įdiegė skalbimo mašinų perrinkimo ir grąžinimo naudojimui sistemą, o tie patys italai „antram gyvenimui“ prikelia medicininę įrangą.
Vis garsiau kalbant apie atliekų rūšiavimo svarbą, rengiamas ne vienas projektas, skatinantis žmones atsakingesnio požiūrio į šiukšles. Vienas tokių – „LifeMED“, skirtas išmetamų medicininės įrangos atliekų tvarkymui. Jo eiga ir reikalingumu besidomėjusi Kauno technologijos universiteto (KTU) studentė Goda Lukoševičiūtė teigia, kad Lietuvai yra kur pasitempti.
Aptarti aplinkosaugos problemų ir atliekų mažinimo prevencijos priemonių į tarptautinę konferenciją Italijoje susirinko atstovai iš Filipinų, Vokietijos, Airijos, Ispanijos, Šiaurės Amerikos, Rumunijos, Slovėnijos ir Švedijos. Visi jie dalijosi gerąja patirtimi ir negailėjo patarimų kolegoms iš kitų šalių.
„Buvo įdomu sužinoti, kaip su atliekų mažinimu tvarkosi kitos pasaulio šalys, vis lyginau jas su Lietuva. Didžioji dalis pranešimų buvo itin originalūs, tad galėjau lengviau įsivaizduoti vienoje ar kitoje šalyje esančią situaciją“, – pasakojo „Aplinkos apsaugos vadybą ir švaresnę gamybą“ KTU studijuojanti magistrantė Goda Lukoševičiūtė.
Pasak studentės, Lietuvoje atliekų tvarkymas vis dar tebėra opi problema, nes daugiau kaip 70 proc. komunalinių atliekų šalinama sąvartynuose, kai tuo tarpu Italijoje ten pakliūva tik 40 proc. visų šiukšlių: „Problema ta, kad Lietuvoje atliekos surenkamos nepakankamai išrūšiuotos, o kartais ir visai nerūšiuotos. Reikia skatinti gyventojus rūšiuoti ir sekti kitų šalių gerais pavyzdžiais. Būtina tobulinti ir atliekų surinkimo modelį.“
Geroji patirtis
Konferencijoje dalyvavę ekspertai skatino šalis glaudesnio bendradarbiavimo bei ragino dalintis turimomis žiniomis, ypač apie panaudotos įrangos perdirbimą.
„Reikia naudotis ES teikiamomis finansavimo galimybėmis ir vykdyti daugiau panašaus pobūdžio projektų. „LifeMED“ – puikus pavyzdys ne tik Italijai, bet ir kitoms šalims“, – sakė konferencijoje dalyvavęs Brešos miesto savivaldybės aplinkos skyriaus tarybos narys Gianluigi Fondra.
Bene labiausiai savo pranešimu išsiskyrė Italija, kuri kone visuose regionuose yra įdiegusi elektroninių atliekų surinkimo sistemą.
„Italai gali pasigirti puikiai išvystyta popieriaus, plastiko bei metalo iš „Tetra pak“ pakuočių atskyrimo ir perdirbimo sistema. Įkvepiančių pavyzdžių nestokojo ir Airijos atstovai, pristatę sparčiai augančią ir jų šalyje itin pasiteisinusią nebenaudojamų skalbimo mašinų surinkimo, perrinkimo ir grąžinimo vartotojui sistemą“, – įspūdžiais dalijosi studentė, ketinanti kai kuriuos pavyzdinius darbus aprašyti savo baigiamajame darbe.
Ispaniją G.Lukoševičiūtė pristatė kaip puikiai su stambiomis atliekomis besitvarkančią šalį. Jos gyventojai buvo raginami neišmetinėti didesnių daiktų drauge su smulkiomis atliekomis, o atiduoti į stambių atliekų priėmimo ir antrinių žaliavų rūšiavimo tvarkytojams, kurie jas išsivežė nemokamai. Tokiu būdu šaliai pavyko apsivalyti nuo didesnių šiukšlių.
Konferencijos dalyviai turėjo progą aplankyti Italijos perdirbimo įmonę „Medicus Mundi Attrezzature“ ir iš arti pamatyti, kaip surenkama, remontuojama ir vėl naudojimui paruošiama medicininė įranga. Perrinkta ir sutvarkyta technika „antram gyvenimui“ siunčiama į mažiausiai pažengusias pasaulio šalis.
Lietuvai reikia pasitempti
Pasak KTU studentės, Lietuva turėtų skirti didesnį dėmesį aktyvesniam ir intensyvesniam bendradarbiavimui su kitomis valstybėmis, drąsiau dalintis turima informacija apie europinius projektus.
Šiuo metu Lietuvoje šiukšlių perdirbimo veiklą vykdo 65 įmonės. Jos perdirba stiklines, popierines ir kartonines, plastikines, PET, metalines, medines ir kombinuotas pakuotes. Nuo 2014 metų šalyje veiklą vykdo ir pirmoji Baltijos šalyse atliekų deginimo gamykla „Fortum Klaipėda“, kuri iš atliekų bei biokuro gamina šilumą ir elektrą.
Žaliąsias atliekas priduoti galima 49 specialiose aikštelėse, didesnių apimčių daiktus reikia pristatyti į stambiagabaričių atliekų surinkimo punktus, kurių šalyje yra 96.
Daugiau informacijos http://ktu.edu/lt/ziniasklaidai/naujiena/pavyzdziai-europoje-byloja-atlieku-tvarkyme-lietuvai-butina-pasitempti
