2021 04 16
Kad pasėliai sėkmingai augtų, vien gerų norų nepakanka. Gamta ūkininkams ir draugas, ir priešas – jos išdaigų išvengti nepavyks. Vis labiau šylant klimatui stichinių nelaimių tik dažnės. Tačiau apsaugoti savo pasėlius ir nepatirti didelių nuostolių ūkininkai gali juos apdrausdami. Valstybė taip pat skatina drausti pasėlius ir kartu pasinaudoti finansine parama – kompensuoja dalį draudimo įmokų.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, pernai savo pasėlius apdraudė 1377 žemės ūkio subjektai (2019 m. – 966). 2020 m. visas deklaruotas ariamos žemės plotas siekė 2240,8 tūkst. hektarų, o apdrausta buvo 321,5 tūkst. hektarų (2019 m. – 266 tūkst. hektarų).
Ūkininkai draudė pasėlius nuo stichinių reiškinių – sausros ar iššalimo bei nepalankių oro sąlygų – šalnos, speigo, krušos, ledo, lietaus, audros ir kt..
Nacionalinė mokėjimo agentūra 2008–2020 m. žemdirbiams padengė pasėlių draudimo įmokų už 33,6 mln. Eur. Pernai kompensuota 5,1 mln. Eur draudimo įmokų.
Įmokų kompensacijomis siekiama paskatinti drausti pasėlius
„ES ir valstybės parama motyvuoja ūkius drausti pasėlius, nes apsidraudusieji gali susigrąžinti didžiąją dalį draudimo įmokos sumos“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
Dalis pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP)priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ ir iš valstybės biudžeto. Iš ES paramos fondų kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokų sumos, kai draudžiama nuo iššalimo ar sausros. Iš valstybės biudžeto kompensuojama (žemės ūkio veiklos subjektas turi būti maža arba vidutinė įmonė) iki 50 proc. draudimo įmokų sumos, kai draudžiama nuo audros, liūties, iššalimo. Kompensuojama suma negali viršyti žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal pasėlių ir (arba) augalų rūšis.
Paraiškas kompensacijoms gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste. Fiziniai asmenys turi būti įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, o juridiniai asmenys – valdą savo vardu. Pagal vieną draudimo sutartį pareiškėjas gali pateikti vieną paramos paraišką. Tačiau teikiamų paramos paraiškų skaičius neribojamas.
Pareiškėjo sudaromoje draudimo sutartyje turi būti numatoma padengti nuostolius, kai dėl iššalimo ir (arba) sausros sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų metų produkcijos. Apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija apskaičiuojama pagal tos savivaldybės, kurioje registruotas žemės ūkio veiklos subjekto ūkis, Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamą vidutinį metinį praėjusių trejų metų produkcijos rūšies derlingumą tonomis iš hektaro.
Atkreiptinas dėmesys, kad prieš sudarydami draudimo sutartis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys turi atlikti draudimo paslaugų pirkimus.
Prieš teikdamas paraišką kompensacijai gauti, ūkininkas su draudimo bendrove turi pasirašyti draudimo sutartis ar draudimo paraišką ne ilgesniam kaip vienam augalų vegetacijos laikotarpiui.
Visą pagal draudimo sutartį mokėtiną draudimo įmoką pareiškėjas turi sumokėti tik po paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos.
Paramos gavėjas, draudimo įmonei sumokėjęs visas draudimo sutartyje nurodytas draudimo įmokas ir einamaisiais metais deklaravęs žemės ūkio naudmenas, nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki rugpjūčio 15 d. savivaldybei turi pateikti draudimo sutartį bei visų draudimo sutarties pakeitimų kopijas. Taip pat turi pateikti visų įvykusių draudžiamųjų įvykių žalų pranešimų originalus arba kopijas bei paaiškinimus dėl žalą patyrusių pasėlių atsėjimo, visų draudimo sutartyje nurodytų draudimo įmokų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijas.
Atkreiptinas dėmesys, kad parama mokama neatsižvelgiant, ar draudžiamasis įvykis įvyko.
Kada renkamos paraiškos?
Paraiškos draudimo įmokų daliai kompensuoti jau renkamos. Šiais metais tai pirmasis paraiškų teikimo etapas, kuris truks iki birželio 30 d. Šiuo metu kviečiami teikti paraiškas ūkininkai, norintys gauti dalies draudimo įmokos kompensacijas pagal KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“. Antras paraiškų priėmimo etapas numatytas rugsėjo 1 d. – gruodžio 31.
Nuo einamųjų metų birželio 1 d., bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 30 d., renkamos paraiškos dalies draudimo įmokų kompensavimui valstybės biudžeto lėšomis.
Paraiškos renkamos savivaldybėse, kuriose įregistruotos pareiškėjų žemės ūkio valdos. Paraiška teikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas. Ją galima teikti asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu, elektroniniu paštu. Kiekvienas paraiškos ir susijusių dokumentų lapas turi būti patvirtintas pareiškėjo parašu, siunčiant elektroniniu paštu – paraiška turi būti pasirašyta saugiu el. parašu.
Daugiau informacijos apie pasėlių draudimo įmokų kompensavimą galima rasti čia:
