Aštuonioliktasis tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“ neteatrinio sezono metu populiarinantis operetės, baleto, operos ir miuziklo žanrų muziką, šalia įvairių kamerinių koncertų, tradiciškai liepos 5–6 dienomis kviečia į didžiuosius renginius Kauno pilies lomoje. Kaip ir kasmet, kauniečiai ir miesto svečiai šią vasarą pamatys ir išgirs įspūdingus, aukšto meistriškumo Lietuvos ir užsienio šalių muzikinės scenos atlikėjus.
Šiemet didžiuosiuose koncertuose prie pilies karaliaus festivalio svečiai – liepos 5 d. pasaulinį pripažinimą pelniusi Kazachstano teatro „Opera Astana“ baleto trupė drauge su pagrindiniais kolektyvo solistais ir meno vadove Altynai Asylmuratova, o liepos 6 d. – kolegos lietuviai, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, parodysiantys V. Ganelino miuziklą „Velnio nuotaka“.
Liepos 5 d. žiūrovams pasirodysiantis baletas – įspūdinga festivalio dovana miestui Laikinosios sostinės 100-mečio proga.
Pelnytai Kazachstano deimantu vadinamas valstybinis operos ir baleto teatras „Opera Astana“ veiklą pradėjo 2013 m. Tai didžiausias Centrinės Azijos teatras, pastatytas klasikiniu prabangos stiliumi, papildytas nacionalinės architektūros ypatybėmis su aukščiausiomis šiuolaikinėmis scenos įrangos technologijomis. Teatro repertuare šalia nacionalinių kompozitorių sceninių kūrinių puikuosi visa puokštė pasaulinio pripažinimo sulaukę operos ir baleto spektakliai. Juos statė žymiausi teatro menininkai Franco Zeffirelli, Yury Grigorovich, Boris Eifman, Giancarlo del Monaco, Pier Luigi Pizzi. Teatro vyriausiasis dirigentas Alan Buribajev, baleto trupės meno vadovė Altynai Asylmuratova. „Opera Astana“ scenoje dirigavo, dainavo pasaulinės muzikinės scenos žvaigždės: Plácido Domingo, Zubin Mehta, Elena Obraztsova, Valery Gergiev, José Carreras, Anna Netrebko, Marcelo Álvarez, Svetlana Zakharova, Vadim Repin, Denis Matsuev and Ildar Abdrazakov. Čia gastroliavo tokie kolektyvai kaip Teatro alla Scala, Neapolio Teatro di San Carlo, Sankt-Peterburgo Marijos teatras, Novosibirsko opera ir baleto teatras, Tbilisio valstybinis Z. Paliašvilio Operos ir baleto teatras.
2017 m. teatre vyko XXV tarptautinis Plačido Domingo dainininkų konkursas „Operalia“, finaliniame koncerte skambėjo G.Malerio 8-oji simfonija ir Karlo Jenkins’o iškilminga odė „Švytinti Astana“, dalyvavo daugiau nei 1000 artistų choras ir orkestras iš Kazachstano ir kitų šalių.
Į Kauną atvykstanti šio teatro baleto trupė Lietuvoje lankosi pirmą kartą. Kauniečiai galės pasinaudoti įspūdinga privilegija ir nemokamai išvysti tokio aukšto meistriškumo baletą. Tai, be abejo, stipriausia klasikinio šokio trupė visoje Vidurinėje Azijoje. Baleto trupės branduolį sudaro 85-ąsias veiklos metines skaičiuojančios A. V. Selezniovo vardo Almatos choreografijos mokyklos auklėtiniai. Šiuolaikinė Kazachstano baleto mokykla formavosi rusiškojo baleto – žymiųjų Leningrado ir Maskvos choreografijos mokyklų – pagrindu. Įliejus nacionalinių tradicijų gimė kazachstanietiško baleto fenomenas, šiandien žinomas visame pasaulyje.
Trupės repertuare – tiek klasikiniai, tiek šiuolaikiniai baleto spektakliai
Choreografo Jurijaus Grigorovičiaus pastatyti baletai „Miegančioji gražuolė“, „Spragtukas“, „Spartakas“, prancūzų choreografo Rolano Petit baletas „Paryžiaus Dievo Motinos katedra“ pagal Jean-Michel Jarre muziką, kurį realizavo asistentas Luiggi Bonino, ryškiausio rusų modernaus baleto kūrėjo Boriso Eifmano spektaklis „Rodenas“, kazachstaniečių menininkų Tursynbeko Nurkalijevo ir Galijos Buribajevos pastatytas B. Astafjevo baletas „Bachčisarajaus fontanas“, žymaus prancūzų choreografo Charles Jude pastatytas S. Prokofjevo baletas „Romeo ir Džuljeta“, Andriaus Liepos „Šechrezada“, Vakilio Usmanovo realizuotas kompozitorės Gazizos Žubanovos nacionalinis baletas „Karagoz“, trupės vadovės Altynai Asylmuratovos atkurti klasikiniai baletai „Bajederė“, „Don Kichotas“, „Korsaras“, „Gulbių ežeras“ ir „Šopeniana“, taip pat vienaveiksmiai jaunų choreografų kūriniai.
2018 m. į baleto trupės repertuarą buvo įtrauktas pasaulinį pripažinimą pelniusio britų choreografo Kenneth MacMillan sukurtas baletas „Manon“ pagal tragiškąją J. Massenet operą. Choreografo našlė ponia MacMillan patikėjo šį spektaklį Astanos teatro scenoje atkurti garsiems baleto meistrams Karl Burnett ir Patriciai Ruanne.
Trupė susilaukė pasisekimo įvairiose pasaulio scenose – Marijos teatre Sankt Peterburge, Maskato karališkajame teatre Omane, F. Liszto muzikos akademijoje Budapešte, Z. Kodajo koncertinėje salėje Pėče, Karalienės Sofijos dvare Valensijoje. Trupės solistai – įvairių tarptautinių konkursų prizininkai ir laureatai gastroliavo Prancūzijoje, Turkijoje, Kinijoje, Rusijoje, Korėjoje, Ispanijoje, Baltarusijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse.
2018 m. pabaigoje teatro baleto trupė viešėjo Italijoje. Genujos „Teatro Carlo Felice“ Kalėdinių švenčių proga kolektyvas parodė keletą klasikinių baletų iš savojo repertuaro ir pelnė ypatingą publikos susižavėjimą.
Teatro baleto trupei vadovauja garsi balerina, Sankt Peterburgo A. J. Vaganovos choreografijos mokyklos auklėtinė, buvusi Sankt-Peterburgo Marijos teatro prima, o šiuo metu ir puiki klasikinio šokio pedagogė bei drąsi klasikos interpretatorė choreografė, Altynai Asylmuratova, beje su kolektyvu taip pat atvyksianti į Kauną.
Svečiai parengė specialią savo teatro repertuaro populiariausių baleto spektaklių fragmentų programą, kurioje atsiskleis stipriausios kolektyvo meninės pajėgos.
Baleto koncertui grieš Lietuvos ir Sankt Peterburgo jaunimo simfoninis orkestras. Jam diriguos svečias iš Rusijos Aleksejus Vasiljevas ir festivalio vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius.
Liepos 6 d. festivalio renginys prasidės 21 val., festivalio dalyviai, žiūrovai svečiai drauge su viso pasaulio lietuviais giedos tautišką giesmę. Po širdingo pasaulinės lietuvių bendrystės akto į festivalio sceną taip pat visiems lietuviams brangus kūrinys – miuziklas „Velnio nuotaka“. Jį parodys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvas. Tai – profesionalioje teatro scenoje atgimęs kultinis lietuviškas miuziklas, netikėtais dramaturginiais posūkiais nukeliantis į praėjusius laikus.
kaunoaleja.lt informacija
