Roberta Ažukaitė
Artėjant naujiems metams, natūraliai norisi sustoti, atsigręžti atgal ir paklausti savęs – ką nešamės toliau, o ką pagaliau galime palikti praeityje? Galbūt pats metas atsisveikinti su pavydu, neapykanta ir patyčiomis – reiškiniais, kurie žeidžia, skaldo ir palieka ilgalaikes žaizdas tiek asmeniniame, tiek visuomeniniame lygmenyje.
Per dažnai pamirštame, kad valstybė – tai ne abstrakti sąvoka ar vien institucijos. Valstybė esame mes visi: skirtingi, netobuli, kartais pavargę, bet turintys bendrą atsakomybę už aplinką, kurioje gyvename. Kiekvienas mūsų žodis, poelgis ar net tylėjimas kuria tam tikrą klimatą – ar tai bus saugi ir pagarbi erdvė, ar vieta, kurioje klesti patyčios ir baimė būti savimi.
Patyčios nėra „nekalti juokai“. Jos griauna pasitikėjimą, menkina savivertę ir atima drąsą kalbėti, kurti, augti. Palikdami patyčias praeityje, mes renkamės brandesnę visuomenę – tokią, kurioje stiprumas matuojamas ne gebėjimu pažeminti, o gebėjimu palaikyti.
Pavydas ir neapykanta dažnai kyla iš baimės: būti nesuprastiems, likti nuošalyje, prarasti savo vietą. Tačiau ar tikrai skirtingumas iš mūsų kažką atima? Priešingai – jis prideda. Įvairovė idėjų, patirčių, požiūrių ir kultūrų yra vienas didžiausių mūsų stiprybės šaltinių. Būtent iš skirtumų gimsta dialogas, o iš dialogo – pažanga.
Tolerancija nereiškia, kad visi turime galvoti vienodai. Ji reiškia gebėjimą gerbti kitą net tada, kai nesutinkame. Kultūra – tai ne tik renginiai ar gražūs žodžiai, bet ir kasdienis pasirinkimas: kaip kalbame, kaip diskutuojame, kaip reaguojame į kitoniškumą. Empatiškumas prasideda nuo paprasto bandymo suprasti – ne teisti, o išgirsti.
Naujų metų pradžia – tai galimybė susitarti iš naujo. Su savimi ir su kitais. Galime rinktis mažiau pykčio ir patyčių viešojoje erdvėje, daugiau pagarbos diskusijose, daugiau žmogiškumo kasdienėse situacijose. Galime mokytis džiaugtis kito sėkme, o ne ją menkinti. Galime pripažinti, kad nė vienas neturime visų atsakymų, bet visi galime prisidėti prie geresnio rytojaus.
Palikime praeityje tai, kas skaudina ir skaldo, ir į naujus metus ženkime su atviresne širdimi. Nes tik kartu, atsisakydami patyčių ir priimdami savo įvairovę kaip didžiausią privalumą, galime kurti pažangią, saugią ir orią valstybę – tokią, kurioje gera gyventi kiekvienam.
