Jei dažniau ar rečiau paryčiais keliaujate mūsų šalies ar kitų Europos kraštų greitkeliais, tai turbūt esate ne vieną kartą matę ant atitvarų pakibusius ar juos net pralaužusius ir į laukus išlėkusius sunkiasvorius. Tokios avarijos įvyksta tuščiuose keliuose, o prie vairo tuo metu sėdi tikri profesionalai. Tačiau nuovargis vienodai gali pakirsti ir darbo tempo neatlaikiusį profesionalą, ir ilgos darbo dienos įtampos neatlaikiusį keliautoją.
Šio straipsnio autorius tai suprato prieš keliolika metų, auštant, visai netoli sostinės, kelyje Kaunas–Vilnius. Kokia buvo nuostaba, kai po, atrodytų, visiškai trumpo mirktelėjimo pasigirdo smūgis. Iš pradžių buvo net sunku suvokti, kad kažkas atsitiko, paėmė pyktis, kad kažkaip į šipulius sutrupėjo priekinis stiklas, ir tik suktelėjus žvilgsnį į dešinę nugara perėjo šiurpuliukai, kai keleivio krėslo vietoje pamačiau priekinį dešinės pusės ratą – automobilis stovėjo apsivijęs pakelės sodo medį. O viso šio finalo priešistorė – visai nekalta rutina. Tais laikais tekdavo darbo reikalais per mėnesį keletą kartų „suskraidyti“ į Berlyną, o šio straipsnio autorius tuomet turėjo gerokai daugiau jaunatviškų ambicijų, tad važiuodamas namo stodavo tik įsipilti degalų. Tačiau paskutinį kartą pritrūko vos 20 kilometrų.
Nuovargis atima galimybę blaiviai vertinti situaciją. Specialistai teigia, kad nuovargis pavojingas ir dėl to, kad jis atima iš vairuotojo galimybę adekvačiai vertinti situaciją. Ekspertai teigia, kad pavargęs vairuotojas daug lėčiau reaguoja į situaciją kelyje, o jo matymo laukas labai susiaurėja. Taigi, poveikis analogiškas kaip ir alkoholio. Beje, nuovargis yra nemenkos avarijų dalies kaltininkas. Tikslios lietuviškos statistikos čia nėra, bet tyrimus atliko mūsų kaimynai iš kitos Baltijos jūros pusės. Štai valstybinis Švedijos judėjimo ir transporto institutas atliko tyrimus, kuriais siekta nustatyti ryšį tarp vairuotojų nuovargio ir avarijos statistikos. Padaryta tokia išvada: mažiausiai 25 proc. eismo nelaimių priežastis yra vairuotojo nuovargis arba mieguistumas. Švedai apklausė 700 vairuotojų, atsitiktine tvarka stabdytų keliuose. 14 proc. jų atsakė, jog yra jautę nuovargį prie vairo, o 3 proc. buvo taip pavargę, kad beveik miegodavo vairuodami.
Švedų tyrimus patvirtina ir visos Europos skaičiai. Kiekvienais metais Europos keliuose vairuotojų nuovargio sukeltose avarijose žūsta apie 4 tūkstančius žmonių. Be poilsio stengdamiesi įveikti ilgus atstumus, vairuotojai padidina riziką pakliūti į rimtą eismo įvykį ir ne tik patys patirti rimtų sužeidimų, bet ir sužaloti kitus eismo dalyvius.
„Puiki vairuotojo koncentracija yra būtina visuose kelionės etapuose, tai ypač pabrėžtina žinant, kad dauguma nuovargio sukeltų nelaimių atsitinka beveik pasiekus kelionės tikslą. Tokia tendencija aiškinama tuo, jog artėjant kelionės pabaigai mažėja vairuotojo įtampa, o kūnas tai priima kaip signalą, leidžiantį pailsėti,” – sako gydytoja Aušra Merkienė.
Nuovargis – tai ne tik visiškas užmigimas. Miegas prie vairo – pats pavojingiausias pervargimo ženklas. Tiesa, kartais mes važiuojame net patys nežinodami, kad buvome trumpam snustelėję. XXIa. saugaus eismo ekspertai vis dažniau vartoja sąvoka mikromiegas. Tai tokia epizodinio sąmonės aptemimo forma, kai žmogus keletui sekundžių užmiega atmerktomis akimis ir nereaguoja į jokius aplinkos dirgiklius. Vairuotojas, užmigęs mikromiegu, negali pastebėti įsižiebusio raudono šviesoforo signalo ar artėjančio kelio vingio bei reaguoti į jų keliamą pavojų. Kuo didesnis nuovargis, tuo didesnė ir rizika patirti tokį rizikingą epizodą. Kaip pastebėti tokią būseną?
Pasak specialistų, jei važiuodamas automobiliu vairuotojas staiga supranta nepamenantis keleto paskutinių vairavimo sekundžių, jis greičiausiai buvo užmigęs mikromiegu. Vilkikų vairuotojai su miegu kovoja geriausiai 52 proc. eismo įvykių dėl kurių kalti vilkikų vairuotojai įvyksta dėl nuovargio. Net 18-oje proc. šių įvykių vilkikų vairuotojai užmigdavo prie vairo. „Europen SafetyNet“ atliktas tyrimas sako, kad 60 proc. vilkikų vairuotojų pastoviai susiduria su mieguistumu už vairo. Tačiau tai nereiškia, kad vilkikų vairuotojai užmiega dažniau nei kiti ir yra pavojingesni kelyje. Priešingai – suomių atliktas tyrimas parodė, kad vilkikų vairuotojai vairuoja kur kas saugiau nei kitų transporto priemonių vairuotojai. Jų avarijų skaičius dėl mieguistumo, tenkantis vienam nuvažiuotam kilometrui, yra vienas iš geriausių. Beje, vairotojams jau senokai talkina ir elektroniniai padėjėjai – įvairių gamintojų sistemos fiksuoja vairuotojo būseną jutikliais ir nustačius, kad vairuotojas yra pavargęs ir mieguistas, jį įspėja garsais ar vairo vibracija
Susiruošusiems į tolimą kelią vairuotojams medikai pataria nepiktnaudžiauti visokiais stimuliatoriais. Kofeinas, „Red Bull“ ar panašūs dalykai energijos realiai nesuteikia, jie tik padeda intensyviai naudoti organizme esančią energiją. Be to, panaudojus stimuliatoriaus, organizmas kurį laiką suaktyvinamas, tačiau po to sekanti slopinimo fazė yra gerokai (apie 3 kartus) ilgesnė nei aktyvinimo fazė. Nuolat naudojant stimuliatorius, organizmas išsekinamas, kartu išsenka ir organizmo atsargos. Pasak medikų, važiuojant tolimą kelią labai svarbus yra tinkamas režimas.
„Galima važiuoti tūkstančius kilometrų be didesnių bėdų, tačiau čia reikia sudėlioti tinkamą darbo ir poilsio režimą, tiesiog kartais reikalingos trumpos pertraukėlės. Tai būtų trumpi sustojimai, kas 3–4 valandas. Kelionės pradžioje galima pravažiuoti net 6 val. Sustojimo trukmė būtų 15–20 min. Jo metu reikia būtinai atlikti tempimo pratimus, ištempti priekinius šlaunies raumenis ir klubą, juosmenį. Būtent trumpas sustojimas reikalingas siekiant išlaikyti optimalų stresinių hormonų lygį kraujyje, priešingu atveju prasidės stiprus organizmo slopinimas ir kelionę teks nutraukti. Pasėdėjus prie vairo jau 30 minučių, pradeda didėti stresinių (adrenalinas, noradrenalinas) hormonų lygis kraujyje – tai atsakas į judesio trūkumą. Stresiniai hormonai padeda įveikti sunkumus, tačiau jų lygis turi būti optimalus. Jeigu žmogus tampa nervingas, neatidus, tai jau reiškia, kad atsirado pernelyg didelė įtampa, vadinasi, reikia daryti pertrauką, atlikti mankštą, užkąsti. Didelė klaida yra vairuoti nesimaitinant, po to sustoti ir kaip reikiant prisiryti. Toks žmogus praktiškai nepajėgus vairuoti. Greitai apima miegas, prarandamas dėmesingumas. Virškinamasis traktas, virškindamas maistą, naudoja labai daug energijos, tuo metu net atsiranda nervų sistemos slopinimas. Be viso to, suvalgytas kepsnys patenka į kūną maždaug po 17 valandų. Greičiausiai energiją atstato angliavandeniai, t.y. kas nors saldaus“, – sako gydytoja Aušra Merkienė.
Dalis automobilių jau dabar patys įspėja vairuotoją apie pavojingą nuovargį. Tačiau savo galimybes bei būseną derėtų įvertinti ir patiems. Todėl nerizikuokite savo ir aplinkinių gyvybėmis ir sustokite bent trumpam poilsiui, kai tam ateina laikas. Pagrindiniai pavojingo nuovargio požymiai yra šie: – pradedate nuolat žiovauti, tai – pirmasis nuovargio požymis; – pravažiavote raudoną šviesoforą to nė nepastebėję (pavargęs vairuotojas pirmiausia koncentruojasi į patį vairavimo procesą, vangiai reaguodamas į tokius signalus, kaip šviesoforas ar kelio ženklai); – negalite prisiminti, kaip staiga atsidūrėte taip arti priekyje važiuojančio automobilio; – jūsų akių vokai apsunksta, vis dažniau prisimerkiate; – nesugebate susikaupti ir susikoncentruoti į kelią; – nepastebite ir nemažindami greičio grubiai įveikiate horizontalias kliūtis, pavyzdžiui, neapsukate duobės, užkabinate kelkraštį.
