Teisininkai ir apžvalgininkai toliau komentuoja Seimo sprendimą paversti nuomonės formuotojus (influencerius) viešaisiais asmenimis. Pripažįstama, kad aiškių kriterijų, kaip atskirti naujai iškeptą viešąjį asmenį nuo vis dar ne viešo Seimas nesugalvojo, viską numesdamas teisminiams ginčams.
Sąvoka stipriai išplėsta
Seimo deklaruotas Visuomenės informavimo įstatymo pataisų tikslas buvo aiškiau reglamentuoti viešojo asmens apibrėžimą. Mat viešojo asmens garbė ir orumas yra mažiau ginami, jo privatumas, artimųjų reikalai yra sritis, į knaisiojimąsi po kurią atlaidžiau žiūri teismų praktika ir kritika jų atžvilgiu leidžiama kur kas „riebesnė“.
Parlamentarai viešojo asmens apibrėžimą ne tiek patikslino, kiek stipriai išplėtė. Be kita ko, viešuoju asmeniu bus laikomas ir „visuomenėje žinomas fizinis asmuo, populiarus socialinių tinklų veikėjas arba tinklaraštininkas, formuojantys tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais ir (arba) už šią veiklą gaunantys pajamas, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams“.
Teismai turės daug darbo?
Taigi, įsigijus kažkokių kiekį draugų ar sekėjų socialiniame tinkle galima būti įrašytam į kažkokį influencerių registrą, kurį nežinia kas turbūt turėtų sudaryti. Ir tada – ate privatume? Nuomonių čia esama įvairių, bet kriterijų nesupranta niekas.
ECOVIS ProventusLaw advokatas Kęstutis Kvainauskas dabartinę įstatymo formuluotę laiko painia ir paliekančia daug vietų interpretacijoms.
„Jeigu įstatymo formuluotė liks tokia neaiški ir išplaukusi, kokia yra dabar, akivaizdu, kad momentą nuo kada Facebook arba Linkeldin dalyvis tampa viešuoju asmeniu turės nustatyti formuojama teismų praktika. Užtruks ne vienerius metus kol visas teismų instancijas prasisuks nagrinėjamo bylos ir kol atsiras bent minimalus aiškumas kada asmuo laikytinas „visuomenėje žinomu“ ar „populiariu socialinių tinklų veikėju“ bei kada jis bus laikomas formuojančiu „tikslinių visuomenės grupių nuomonę“. Dar sunkiau bus nustatyti momentą nuo kada tokia veikla „turi reikšmės viešiesiems reikalams“. Vienintelis bent kiek aiškus ir apibrėžtas kriterijus yra tik tai, kad nuomonės formuotojas už savo veiklą gauna pajamas,“ teigė jis portalui „kaunieciams.lt“.
Norint išvengti painiavos ir ilgo aiškinimosi teismuose įstatymo formuluotės, pasak K. Kvainausko, turėtų būti aiškesnės, konkretesnės ir nepalaikančios tokios didelės erdvės galimoms interpretacijoms bei teismų sprendimams. „Manau, kad dabartinės įstatymo formuluotės tiesiog užprogramuoja daugybę teisminių ginčų, kas nėra gerai,“ – nurodo advokatas.
Laimės biurokratinis aparatas
Kitokios nuomonės laikosi politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis. „Na, kad infliuencerio privatumas mažinamas – tai aš jokiių konstitucinių pažeidimų nematau, nes tai paties asmens sąmoningas ir dažnai savanaudiškas pasirinkimas save visaip kaip viešinti internete ir soc. tinkluose. Jei jis pats savo iniciatyva viešinasi, sąmoningai atsisakydamas dalies privatumo, tai logiška manyti, kad jam jo privatumas nėra labai svarbus ir valstybė neprivalo jo privatumo saugoti labiau negu jis pats,“ – aiškino apžvalgininkas.
Kriterijus, G. Kiaulakio nuomone, suformuos teismų praktika. „Anksčiau ar vėliau bus koks nors teisminis ginčas ir teisėjai kažkokias praktikas tuose individualiuose procesuose numatys, kuriais paskui ir bus remiamasi. Arba lieps kokiai etikos komisijai kas nors suskaičiuoti, nuo kokio kiekio sekėjų jau esi laikomas viešu asmeniu. Tada bus galima ir kokį influencerių inspektoriaus etatą įsteigti – vėl biurokratinis aparatas laimi. Jis visada galiausiai laimi,” – šaipėsi jis.
Tomas Čyvas
