„Jei mankštinsitės, gyvensite ilgiau“, – it susitarę kartoja medikai. Ir nors į naudą – bet koks judėjimas, pasirodo, kai kurios komandinės sporto šakos gali ne tik pagerinti psichinę sveikatą, bet ir prailginti gyvenimą net dešimčia metų, rašo leidinys „Time“.
„Įsivaizduokite: nusiperkate gražų automobilį ir 4–5 metams pastatote kieme nenaudojamą. Kas įvyks? Mašina pradės rūdyti, išsikraus akumuliatorius… Ji ims senti, dėvėtis vien nuo to, kad jos neeksploatuojame. Lygiai taip pat ir mūsų kūnas sukurtas judėti. Raumenų, kaulų sistema privalo judėti – be judėjimo ji tiesiog neišgyvens“, – portalui LRT.lt yra kalbėjusi sveikatingumo trenerė, Lietuvos sporto universiteto docentė daktarė Simona Pajaujienė.
Ne vienu moksliniu tyrimu įrodyta, kad fizinė veikla ilgina gyvenimo trukmę, tačiau kokiu sportu geriausia užsiimti? 2018 m. atlikto ir leidinyje „Mayo Clinic Proceedings“ paskelbto tyrimo išvadose nurodoma, kad žmonės, užsiimantys komandiniu sportu, gali turėti tam tikrų pranašumų prieš besimankštinančius individualiai.
Pasirodo, socialinė sąveika, susijusi su komandiniu sportu, gali sustiprinti aktyvios fizinės veiklos teikiamą naudą ir dar labiau prailginti gyvenimo trukmę nei individuali mankšta. Tyrimai rodo, kad tenisas, badmintonas ir futbolas yra geresnis pasirinkimas siekiant ilgaamžiškumo nei, pavyzdžiui, važinėjimas dviračiu, plaukimas, bėgiojimas ar mankšta sporto salėje.
„Mes suprantame, kad tiek psichinės, tiek fizinės gerovės požiūriu, socialiniai ryšiai tikriausiai yra vienintelis svarbiausias ilgo, sveiko ir laimingo gyvenimo garantas, – „Time“ cituojamas tyrimo bendraautoris kardiologas dr. Jamesas O`Keefe`as. – Jei sportuojate dėl sveikatos, ilgaamžiškumo ir gerovės, galbūt svarbiausias jūsų mankštos režimo veiksnys turėtų būti tai, su kuo sportuojate.“
Tyrimas buvo grįstas maždaug 8,5 tūkst. suaugusiųjų, dalyvavusių Kopenhagos miesto širdies veiklos tyrime, duomenimis. Jie užpildė išsamų sveikatos ir gyvenimo būdo klausimyną, kuriame buvo pateikti klausimai apie fizinio aktyvumo pobūdį ir reguliarumą. Tyrėjai juos stebėjo apie 25 metus.
Nors daugelis dalyvių teigė kiekvieną savaitę užsiimantys įvairia fizine veikla, jų buvo paprašyta išskirti vieną – pagrindinę – mankštos formą. Mokslininkai pasinaudojo šiais atsakymais, ieškodami asociacijų su ilgaamžiškumu, ir pakoregavo juos, atsižvelgdami į tokius veiksnius, kaip socialinė ir ekonominė padėtis, išsilavinimas ir alkoholio vartojimas, rašo „Time“.
Jie pastebėjo aiškią koreliaciją tarp komandinio sporto ir ilgaamžiškumo. Palyginę gautus rezultatus su mažiau aktyvų gyvenimo būdą propaguojančių asmenų duomenimis, mokslininkai nustatė, kad tie, kurie nurodė tenisą kaip pagrindinę mankštos formą, gali tikėtis papildomų 9,7 gyvenimo metų.
Toliau pagal ilgaamžiškumą rikiuojasi žaidžiantys badmintoną (6,2 papildomų metų), mėgstantys futbolą (4,7 m.), važinėjantys dviračiu (3,7 m.), plaukiojantys (3,4 m.), bėgiojantys (3,2 m.), užsiimantys kalistenika (3,1 m.) ir sportuojantys sporto klubuose (1,5 m.).
Laikas, kiek tyrime dalyvavę asmenys užsiminėjo nurodyta veikla, labai skyrėsi, tačiau fizinio aktyvumo trukmė nebūtinai turėjo įtakos ilgaamžiškumui. Tie, kurie įvardino tenisą kaip savo pagrindinę mankštos formą, fiziniam aktyvumui per savaitę skyrė apie 520 minučių, iš kurių 100 būdavo praleidžiama su teniso rakete rankose.
O štai sportas sveikatingumo klube ilgaamžiškumo sąraše rikiuojasi paskutinis, nors sporto salės lankytojai teigė daugiausiai laiko skiriantys fizinei veiklai – iš viso beveik 600 minučių per savaitę, iš kurių apie 150 sporto salėje.
Žurnale „The Lancet“ paskelbtu tyrimu buvo nustatyta, kad komandinis sportas taip pat yra ir geriausia fizinė veikla psichinei sveikatai. J. O`Keefe`o teigimu, komandinis sportas yra smagesnis už individualų, o tai gali turėti teigiamą poveikį psichinei sveikatai ir paskatinti ilgalaikį mankštos režimo laikymąsi.
Tiesa, psichinei sveikatai naudinga beveik bet kokia aktyvi veikla gryname ore: važiavimas dviračiu, vaikščiojimas ir kt. Pavyzdžiui, minant dviratį dėmesys sutelkiamas į kelią, tad nurimsta mintys, pailsi nervų sistema. „Minant dviratį, įvairiais režimais dirba kūno raumenys. Tai leidžia optimaliai funkcionuoti kraujotakos ir kvėpavimo sistemoms.
Judesių cikliškumas minant pedalus įjungia veninį siurblį, tad gerėja kraujo cirkuliacija venomis, suaktyvėja limfos tekėjimas, organizmas valosi. <...> Ir sąnarių, ir raumenų, ir fiziologinių sistemų cikliškumas važiuojant dviračiu suformuoja dinaminį stereotipą, atpalaiduojantį sudėtingus nervinius ryšius, kartu leisdamas pailsėti centrinei nervų sistemai“, – portalui LRT.lt yra sakęs treneris, Lietuvos sporto universiteto lektorius daktaras Gintautas Volungevičius.
Vaikščiojimas taip pat mažina stresą, depresiją, o taip pat treniruoja smegenis, ypač kai kaskart vaikštoma naujais keliais. „Vaikščioti naujais takais išties naudinga. Pavyzdžiui, jei einame ratu, galime pabandyti pasirinkti kitą kryptį – vieną sykį keliauti pagal laikrodžio rodyklę, kitą – prieš ją.
Nauji maršrutai skatina smegenų veiklą: gamtoje atsiveria nauji peizažai, mieste – architektūra, gatvės, žmonės. Tai daro įtaką mūsų orientacijai erdvėje, priverčia smegenis analizuoti situaciją ir suaktyvėti“, – LRT.lt yra sakiusi Lietuvos sporto universiteto lektorė, biomedicinos mokslų daktarė Kristina Visagurskienė.
Vis dėlto svarbiausia prisiversti pajudėti, mat bet koks judesys yra geriau negu pasyvus laisvalaikis. „Bet kokia mankšta yra geriau nei jokia mankšta, – „Time“ cituojamas medikas J. O`Keefe`as. – Bet įtraukus į fizinę veiklą sportinių žaidimų, nauda iš esmės padidėja, nes gaunate ne tik raumenų ir kaulų sistemos bei širdies ir kraujagyslių sistemos treniruotę, bet ir emocinį ryšį, kuris, pasirodo, yra ne mažiau svarbus.“
Taip pat skaitykite
Šaltinis: LRT.LT
