Tęsiantis migracijos krizei, Seimas antradienį iki sausio 14 dienos vidurnakčio pratęsė nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija.
Nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienio ruože su Baltarusija ir penkis kilometrus į valstybės gilumą, t. y. iš viso dešimties kilometrų ruože, priimtas vienbalsiai už buvus 102 Seimo nariams.
Siūlymą pristačiusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad „grėsmės, dėl kurių buvo imtasi šių priemonių valstybės saugumui ir visuomenės rimčiai užtikrinti, vis dar išlieka“.
Nepaprastoji padėtis pasienyje su Baltarusija jau buvo įvesta nuo lapkričio 10 dienos.
Vyriausybė siūlė nepaprastąją padėtį įvesti iki sausio 15 dienos ne tik pasienyje su Baltarusija, bet ir su Lenkija, tačiau antradienį Seime projektas buvo pakoreguotas.
Pasak Seimo pirmininkės, toks sprendimas priimtas „įsiklausant į frakcijų pasiūlymus, vertinant tai, kad šiame etape tai nėra būtina nuostata, kuri esant reikalui bus koreguojama“.
Premjerė Ingrida Šimonytė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė patvirtino, kad šiuo metu apsispręsta nepaprastosios padėties pasienyje su Lenkija neįvesti, tačiau ateityje gali tekti grįžti prie šio klausimo.
Palyginti su dabartine tvarka, nuo gruodžio 10 dienos įsigaliojantis naujas režimas šiek tiek pakeistas: transporto priemonėms bus galima judėti pasienio ruožo teritorijoje nereikalaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimo.
Tuo tarpu neteisėtų migrantų Lietuvoje priežiūros režimas sugriežtinamas nutarime įrašant, kad Lietuvos institucijų paskirtose apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams, kurie nėra įleisti į Lietuvos teritoriją, draudžiama palikti teritoriją, išskyrus išimtinius VSAT nustatytus atvejus.
Nepaprastoji padėtis pratęsiama ne tik pasienio teritorijoje, bet ir migrantų laikinojo apgyvendinimo vietose, kaip ir šiuo metu, tačiau toks režimas jau nebus taikomas 200 metrų teritorijai aplink apgyvendinimo centrus.
Seimo pirmininkės pavaduotojas konservatorius Paulius Saudargas BNS sakė, kad siūlymo įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Lenkija atsisakyta, nes tam prieštaravo dalis Seimo narių, o tokiam sprendimui norima kuo didesnio konsensuso.
„Po Vyriausybės neformalių dialogų su parlamentu, norisi šiam sprendimui kuo didesnio sutelktumo, opozicijos palaikymo, iš visų frakcijų. Kadangi kilo klausimų dėl Lenkijos, nuspręsta eiti sutarimo keliu, kad mažiau kiltų opozicijai klausimų“, – BNS sakė P. Saudargas.
Anot jo, dalis parlamentarų nepaprastosios padėties įvedimui pasienyje su Lenkija prieštaravo, kėlė klausimus, tad „nuspręsta likti su padėtimi, kuri yra“.
Pagal anksčiau Seimo priimtą nutarimą, padidėjus įtampai dėl neteisėtos migracijos nepaprastoji padėtis pasienyje su Baltarusija buvo įvesta iki gruodžio 9 dienos.
Antradienio nutarimu papildomai numatyta, kad atgrasymo veiksmus ir fizinę prievartą, jei kyla pavojus pareigūnams, galima naudoti ne tik kai siena kertama ar ją ketinama kirsti tam neskirtose vietose, bet ir tam skirtose vietose, t. y., pasienio kontrolės punktuose.
Sprendimą rengusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad taip siekiama „užkardyti galimas provokacijas pasienio kontrolės punktuose“.
VRM nepaprastosios padėties pratęsimą argumentuoja nenuslopusia įtampa dėl migrantų krizės. Jos duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje gali būti susikaupę nuo 7 iki 15 tūkst. migrantų.
Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Autorė Milena Andrukaitytė, BNS Lietuvos naujienų skyrius
