Nepakeitus šiuo metu galiojančių teisės aktų, dalies Lietuvoje esančių irakiečių gali nepavykti grąžinti į jų šalį.
Tai BNS patvirtino migrantų grąžinimą organizuojančio Užsieniečių registracijos centro (URC) viršininkas Aleksandras Kislovas.
„Iš bendros masės turėtume išskirti irakiečius, nes Irakas netoleruoja priverstinio grąžinimo, o sutinka, tik kai žmonės grįžta savanoriškai. Visos kitos valstybės privalo pagal savo nacionalinę teisę priimti savo piliečius, kad ir Afrikos valstybės. Su irakiečiais didžiausia problema yra ne techninė, o teisinė, nes jei žmogus turi pasą ir nenori skristi, tu turi jį įtikinti, kad jis sutiktų savanoriškai grįžti namo (…). Ko gero, vis tiek, tam tikra dalis nesutiks savanoriškai išvykti ir pasiliks“, – pripažino A. Kislovas.
Remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymu, jei asmens nepavyksta išsiųsti iš šalies per 18 mėnesių, Užsieniečių registracijos centras turi kreiptis dėl sprendimo išsiųsti migrantą sustabdymo. Praėjus dar 12 mėnesių po sprendimo stabdymo, migrantai galėtų kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje.
„Turėjome vietnamiečių, kurių nepavyko išsiųsti. Jie buvo paleisti iš centro, jiems buvo sustabdytas sprendimo vykdymas ir po 12 mėnesių jie kreipėsi dėl leidimo gyventi Lietuvoje. Ar jiems buvo išduotas leidimas – negaliu pasakyti (…). Bet jeigu įstatymo nuostatos nebus pakeistos, ko gero, bus taikoma teisės analogija“, – teigė jis, paklaustas, koks likimas laukia išvykti nesutinkančių irakiečių.
Jo duomenimis, iš viso šiemet įvairiomis aplinkybėmis Lietuvą jau paliko 141 migrantas, didžioji dalis jų buvo atvykę nuo liepos, kai migrantų srautas šoktelėjo iki rekordinių aukštumų. 43 išvykusieji – irakiečiai, kaip minėta, visi – savanoriškai.
Vykdomos skirtingos procedūros
URC vadovas pabrėžė, kad priklausomai nuo migrantų padėties ir jų bendradarbiavimo laipsnio, vykdomos skirtingos procedūros: išsiuntimas su palyda iki kilmės valstybės, išsiuntimas su palyda iki valstybės (Lietuvos) sienos, ir grąžinimas. Pastarasis vykdomas tik su asmens savanorišku sutikimu, tuo metu išsiuntimas vykdomas, kai asmuo pats nesutinka išvykti.
„Išsiuntimas su palyda iki kilmės valstybės – šiemet buvo trys atvejai: du egiptiečiai išsiųsti ir vienas vietnamietis, su „Frontex“ agentūros pagalba, kai paimamas atskirai lėktuvas kelių šalių skrydžiui į kilmės šalį. Palydint iki valstybės sienos – turėjome 41 tokią operaciją“, – teigė A. Kislovas
A. Kislovas sako, kad minėti trys atvejai, kuomet su migrantais teko skristi lydintiems asmenims iki jų valstybių, buvo dėl jų ypatingo priešinimosi. Tuo metu palyda iki valstybės sienos buvo organizuojama arba nuvežant migrantus iki Karaliaučiaus, kai šie turėjo Rusijos pilietybę, arba įsodinant juos į lėktuvą Lietuvos oro uostuose.
Iš palydėtųjų iki sienos daugiausiai buvo Rusijos piliečių – 12, taip pat aštuoni baltarusiai, penki indai, keturi Sakartvelo piliečiai, po du uzbekus, tadžikus ir ukrainiečius po vieną Nigerijos, Turkijos, Kolumbijos, Irako pilietį.
Tad iš minėtų 141 migranto, išsiųsti 44, savanoriškai išvyko 70 asmenų, dar 25 užsieniečiai buvo perduoti kitoms valstybėms: 12 – pagal Dublino reglamentą, t.y. už jų prieglobsčio nagrinėjimą atsakingoms šalims, dar 13 migrantų, atvykusių iš Latvijos, grąžinti šiai šaliai pagal trišalį Baltijos valstybių susitarimą.
URC tikslas – įkalbėti išvykti
Siekiant įtikinti migrantus grįžti savanoriškai, A. Kislovo žodžiais, svarbu gerai atlikti parengiamąjį darbą, užmegzti emocinį ryšį su asmenimis, nes prievartinis išsiuntimas yra gerokai brangesnis ir pačiai valstybei.
„Yra ta „minkštoji galia“, kai jam sakoma – va, čia tau nepatogu, tu negali išeiti, važiuok namo, tavo šaly bus kitaip. Socialiniai darbuotojai, kurie, pavyzdžiui, juos aprūpina drabužiais, galbūt, maistu, tomis pačiomis cigaretėmis – jos skiriasi kiekvienoje šalyje. Tai jie sako: tau nepatinka mūsų cigaretės, tavo namuose kitaip, namai – visada mieliau. Tad mūsų darbas yra ne tik apgyvendinti, suteikti priėmimo paslaugas, bet mes orientuoti vis tiek į jų išsiuntimą, grąžinimą“, – tikino jis.
Anot jo, pati savanoriško grąžinimo procedūra vyksta taip: sužinojus, kad asmuo sutinka grįžti, jam padaromas greitasis COVID-19 testas, jis atvežamas į URC bendrabutį Pabradėje, jei reikia, kreipiamasi į Migracijos departamentą pakeisti sprendimą „išsiųsti“ į sprendimą „grąžinti“, arba patys priima sprendimą dėl grąžinimo, jei asmuo nėra prieglobsčio prašytojas.
Tuomet per „Frontex“ sistemą užsakomas bilietas, oro uosto administracija informuojama apie tai, jog konkrečią dieną migrantas bus sodinamas į lėktuvą. Likus parai iki skrydžio atliekamas PGR testas, migrantui nuperkami būtini daiktai, jis nuvežamas į oro uostą, jam išduodama 300 eurų išmoka, asmuo palydimas ir jis išskrenda.
Savanoriška migrantų gražinimo procedūra gali taip pat vykti su palyda, jei asmeniui jos reikia – pavyzdžiui, daugiavaikei mamai gali būti reikalinga socialinio darbuotojo, psichologo ar kita pagalba.
Palydą vykdyti gali nebūtinai URC ar kiti pareigūnai, bet ir kiti asmenys, priklausomai nuo situacijos – medikai, vertėjai ar kiti.
Išvyks dar per 20 migrantų
Anot jo, šią savaitę išvykti yra pasiruošę 19 irakiečių, du Rusijos pilietybę turintys čečėnai ir vienas Turkijos pilietis.
„Devyniolika irakiečių turi pasus, vienas turi paso kopiją, tad su juo bus truputį sudėtingiau, nes su paso kopija nelabai skrisi, turi būti dokumentas. Mes kreipsimės į ambasadą dėl jo tapatybės nustatymo“, – tvirtino URC viršininkas.
Pasak jo, Irakas neturi ambasados Lietuvoje, o artimiausia atstovybė – Varšuvoje, iš jos jau buvo atvykę konsuliniai darbuotojai, dirbę savaitę, ir turėtų atvažiuoti dar kartą.
„Tai – labai didelis darbas. Plius, nenoriu net minėti tų atvejų, kai žmonės šiandien nori važiuoti namo, rytoj nebenori, poryt vėl nori, paskui vėl nebenori, nes negavo kokakolos butelio. Viskas – kaip su vaiku“, – pasakojo centro vadovas.
Irako piliečius išsiųsti vidutiniškai kainuoja apie 1000 eurų, įskaitant Lietuvos skiriamą 300 eurų išmoką, kelionės išlaidos padengiamos iš agentūros „Frontex“ arba iš europinio Prieglobsčio migracijos ir integracijos fondo – ketvirtadalį pastarojo fondo taip pat sudaro Lietuvos lėšos.
A. Kislovo nuomone, Lietuvos siūlomos 300 eurų išmokos migrantų apsisprendimui dažniausiai didelės įtakos neturi.
„Tai yra panašiai, kaip jums lėktuve pasiūlo vandens atsigerti. Gal jūs ir nenorite atsigerti, bet vis tiek paimate“, – sakė jis.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų. Daugelis jų yra iš Irako.
Lietuva kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.
Autorius Ignas Jačauskas
