2021 04 22
Naujos kartos Lietuva: socialinė apsauga ir darbas
Nacionalinio plano projekte „Naujos kartos Lietuva“ socialinei apsaugai numatyta skirti beveik 110 mln. eurų. Į klientą orientuoto užimtumo rėmimas ir minimalių pajamų apsauga – tai svarbiausi prioritetai socialinės apsaugos ir darbo srityse.
„Į klientą orientuoto užimtumo rėmimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas bei parama darbo vietų steigimui padės pandemijos metu darbo netekusiems ar veiklos kryptį keičiantiems gyventojams išlikti ar sugrįžti į darbo rinką. Kompleksiškas šalies minimalių pajamų sistemos įvertinimas leis užtikrinti efektyvesnį valstybės lėšų panaudojimą ir prisidės prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo “, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Anot ministrės M. Navickienės, reikia skatinti naujų darbo vietų kūrimą, pagreitinti darbo netekusių asmenų įsidarbinimą, o dirbantiesiems sudaryti galimybes paprasčiau pereiti iš vieno sektoriaus į kitą, mažinti krizės poveikį užimtumui, didinti ekonominį ir socialinį atsparumą.
Užimtumo tarnyboje – dvigubai greičiau pasiūloma darbo vieta
Dabartinė Užimtumo tarnybos veikla nepakankamai užtikrina, kad būtų efektyviai suteiktos į klientų poreikius orientuotos paslaugos.
Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje laisvas darbo vietas vidutiniškai per metus skelbia apie 20 proc. visų Lietuvoje veikiančių darbdavių. Tai sudaro apie 40 proc. laisvų darbo vietų šalyje, todėl tie bedarbiai, kurių pastangos apsiriboja kontaktu su Užimtumo tarnyba, išnaudoja tik pusę galimybių susirasti darbą.
Būtina pertvarkyti Užimtumo tarnybos veiklos procesus, jos valdomas informacines sistemas pakeisti į naują šiuolaikiniais IT sprendimais pagrįstą platformą.
Nauja Užimtumo tarnybos platforma labiau atitiks šiuolaikinio darbdavio ir darbo ieškančio asmens lūkesčius, leis efektyviau ir lanksčiau parinkti laisvoms darbo vietoms geriausiai tinkančius darbuotojus, o darbo ieškantiems asmenims pasiūlyti darbo pozicijas, labiausiai atitinkančias jų išsilavinimą, patirtį ir gebėjimus.
Planuojama, kad Užimtumo tarnybos skaitmenizuotų paslaugų dalis sieks 90 proc. Sudarius galimybes bazinius kompiuterinio raštingumo įgūdžius turintiems klientams savarankiškai naudotis didele dalimi Užimtumo tarnybos paslaugų, jos taps labiau prieinamos.
Tikimasi, kad darbdaviai greičiau suras tinkamos kvalifikacijos darbuotojus – vidutinė laisvų darbo vietų užpildymo trukmė sutrumpės nuo 12 darbo dienų iki 5 darbo dienų. Darbo ieškantys asmenys greičiau sugrįš į darbo rinką – vidutinė įsidarbinimo trukmė sutrumpės nuo 96 dienų iki 50 dienų.
Užimtumo platformos sąsajos su Mokymosi visą gyvenimą sistema leis organizuoti ir administruoti darbo ieškančių asmenų profesinį mokymą ar perkvalifikavimą.
Užimtumo rėmimui ir žaliųjų bei skaitmenizuotų darbo vietų steigimui – 100 mln. eurų
Pernai COVID-19 pandemija reikšmingai pablogino darbo rinkos būklę šalyje. Siekdama skatinti žaliųjų ir skaitmenizuotų darbo vietų kūrimą ir išlaikymą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja investicijas į užimtumo rėmimo priemonių plėtrą.
Įsibėgėjant automatizavimo ir skaitmenizavimo procesams organizacijose, atsiranda poreikis darbuotojams nuolat atnaujinti savo įgūdžius bei persikvalifikuoti. Pastebėta, kad asmenys, turintys darbo rinkoje tinkamą kvalifikaciją ir reikiamas kompetencijas, yra atsparesni neigiamiems ekonomikos pokyčiams, be to, jie geriau geba pasinaudoti atsirandančiomis naujomis galimybėmis.
Galimybė mokytis ir įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas pagal profesinio mokymo ir aukštojo mokslo modulius bus suteikta ne tik darbo netekusiems žmonėms, bet ir užimtiems asmenims – jie galės mokytis pameistrystės forma, o neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytos kompetencijos galės būti įvertintos ir pripažintos.
Išaugus nedarbui, svarbu skatinti šalies gyventojų verslumą. Nors verslumo lygis Lietuvoje auga, tačiau net 60 proc. respondentų teigia neturintys pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties įsteigti ir plėtoti verslą. Bus siekiama skatinti verslumo kultūrą šalyje, ugdyti reikiamas kompetencijas, pradedančiajam ir augančiam verslui suteikti paramą, užtikrinti kokybiškų paslaugų prieinamumą visuose šalies regionuose, daugiau dėmesio skirti vyresnio amžiaus gyventojų, jaunimo ir moterų verslumui skatinti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skatins žaliųjų ir skaitmeninių darbo vietų steigimą, mokant subsidijas savo verslą pradedantiems gyventojams. Paramą galės gauti tie darbuotojai ir savarankiškai dirbantys gyventojai, kurių veikla dėl COVID-19 pandemijos sukeltos krizinės situacijos buvo nutraukta arba veiklos pokyčiai tapo neišvengiami.
Minimalių pajamų apsauga
Tarptautinės organizacijos nurodo, kad skurdas ir pajamų nelygybė yra didžiausios mūsų šalies socialinės politikos problemos. Lietuvoje trūksta kompleksinio požiūrio vertinant, skiriant ir teikiant socialinę paramą, o gyventojų gaunama socialinė parama neretai nepatenkina net minimalių gyventojų, ypač vienišų asmenų, vartojimo poreikių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kompleksiškai įvertins minimalių pajamų sistemą Lietuvoje, numatys jos tobulinimo kryptis. Taip bus siekiama užtikrinti efektyvesnį lėšų panaudojimą, mažinti skurdą bei socialinę atskirtį.
