Per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje sumažėjo rūkančių įprastines cigaretes ir vartojusių alkoholį 15–16 metų mokinių. Tai parodė naujas Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimas (ESPAD). Lapkričio 12 d. Portugalijos sostinėje Lisabonoje skelbiami ESPAD tyrimo, kuriame 2019 metais dalyvavo 35 Europos šalys, taip pat ir Lietuva, rezultatai. Lietuvoje ESPAD 2019 tyrimas šiandien 15 val. pristatomas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, jį pristatys ESPAD tyrimo Lietuvoje koordinatorė, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė, Klaipėdos universiteto profesorė dr. Liudmila Rupšienė.
Tyrimo pristatyme pakviesti dalyvauti atsakingų ministerijų, institucijų, mokyklų atstovai. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys pabrėžia, kad nors tyrimas rodo dalies žalingų įpročių mažėjimą tarp 15-16 metų mokinių, atsiranda naujų iššūkių. „Mokyklos įgyvendina prevencijos programas, tačiau akivaizdu, kad geriausių rezultatų duoda kompleksiniai sprendimai. Šis tyrimas aktualus ne tik švietimo bendruomenei, bet ir visuomenės sveikata, narkotikų, alkoholio ir tabako kontrole besirūpinančioms įstaigoms, taip pat ir tėvams, visuomenei“, – sako A. Plikšnys.
Pasak viceministro, šiuo metu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija inicijuoja Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos klausimais rengimą. Dokumentas turėtų apimti visas ministerijas ir jame būtų įtrauktos kompleksinės priemonės dėl visuomenės, ypatingai vaikų, paauglių ir jaunimo, žalingų įpročių prevencijos ir šalyje paplitusio vartojimo bei priklausomybių mažinimo.
Alkoholio vartojimas: Lietuvos rodikliai geriausi per visą ESPAD tyrimų istoriją
Bent kartą per pastarąsias 30 dienų iki apklausos alkoholį prisipažino vartoję 27 proc. Lietuvos 15-16 amžiaus mokinių, tai beveik dvigubai mažiau nei kitose tyrime dalyvavusiose šalyse (ESPAD šalių vidurkis 47 proc.). Geresni rodikliai už Lietuvos yra tik keturiose šalyse: Kosove (10 proc,), Islandijoje (11 proc,), Norvegijoje (25 proc.) ir Švedijoje (25 proc.), prasčiausias rodiklis – Danijoje (74 proc).
Bent kartą gyvenime alkoholio ragavo 79 proc. tiek Lietuvos, tiek visų ESPAD mokinių. Geriausias rodiklis – Kosove (29 proc.), prasčiausias – Čekijoje (95 proc.). Kaimyninių šalių rodikliai kiek prasteni nei Lietuvos: Latvija – 89 proc., Lenkija – 81 proc., Estija – 82 proc.
Alkoholio vartojimo tarp Lietuvos mokinių rodikliai nuolat gerėjo po piko 2003 metais, kai 98 proc. moksleivių pripažino, kad bent kartą gyvenime vartojo alkoholio, o 77 proc. pripažino, kad alkoholį gėrė per 30 dienų iki apklausos. Situacijos gerėjimą šiuo požiūriu Lietuvoje rodo ir palyginimas su kitomis ESPAD šalimis, kuriose pikas irgi buvo pasiektas 2003 metais, tačiau jis buvo mažesnis nei Lietuvoje: tuomet bent kartą gyvenime alkoholio vartojusių mokinių ESPAD šalių vidurkis siekė 91 proc., o alkoholio vartojimo 30 dienų iki apklausos – 63 proc.
„Apibendrinant galima sakyti, kad alkoholio vartojimas išlieka problema, tačiau situacija yra geriausia nuo ESPAD tyrimų pradžios. Toks pagerėjimas gali būti susijęs su nacionalinio lygmens priemonių, kuriomis siekiama sumažinti alkoholio vartojimą, taikymu“, – pabrėžia profesorė dr. Liudmila Rupšienė.
Mažiau rūkoma įprastinių cigarečių
Nuo 2003 metais Lietuvoje pasiekto piko tabako rūkymo srityje įprastinių cigarečių rūkymas tarp paauglių nuosekliai mažėjo. 2003 metais 80 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad bent kartą gyvenime rūkė įprastines cigaretes, 2019 metai – 54 proc. Situacijos gerėjimą rodo ir vėlesni bandymai rūkyti įprastines cigaretes: nuo 2003 metų piko mažiau 13 metų ir jaunesnių Lietuvos paauglių bent kartą rūkė įprastines cigaretes (atitinkamai 55 proc. 2003 m. ir 33 proc. 2019 m.) bei pradėjo kasdien rūkyti (atitinkamai 13 proc. 2003 m. ir 4 proc. 2019 m.).
Tačiau nauji duomenys rodo išaugusį elektorinių cigarečių rūkymą. Šie duomenys pradėti rinkti 2015 metais, nuo to laiko bent kartą rūkiusiųjų elektronines cigaretes 15-16 metų mokinių skaičius Lietuvoje pakilo nuo 46 proc. iki 65 proc., panašus elektroninių cigarečių paplitimas tarp paauglių fiksuojamas Monake (63 proc.), Čekijoje (60 proc.). Kaimyninėse šalyse paplitimas taip pat didesnis nei ESPAD šalių vidurkis (40 proc.): Latvijoje 52 proc., Estijoje 54 proc., Lenkijoje 56 proc.
„Deja, neturime tikslių duomenų, kokia rūkančių paauglių dalis renkasi elektronines cigaretes su nikotinu, kokia – su medžiagomis be nikotino – kol kas tyrimo metodika to tiksliai neatskleidžia,“ – sako prof. L. Rupšienė.
Nežymiai sumažėjo nelegalių narkotikų vartojimas
2019 metų ESPAD tyrimo duomenimis, 19 proc. Lietuvos mokinių bent 1-2 kartus per savo gyvenimą buvo bandę kokių nors nelegalių narkotikų; ESPAD šalių vidurkis 17 proc. Labiausiai ši problema paplitusi Čekijoje (29 proc.), Italijoje (28 proc.), Latvijoje (27 proc.) ir Slovakijoje (25 proc.).
Lietuvoje šis rodiklis nežymiai pradėjo mažėti nuo 21 proc. 2011 m. iki 19 proc. 2019 m., rodydamas nežymią nelegalių narkotikų mažėjimo tendenciją, kuri stebima ir kitose Europos šalyse.
„Išlieka susirūpinimas dėl nemedikamentinio receptinių vaistų vartojimo įpročių tarp paauglių. Lietuvoje kas penktas ESPAD tyrimo dalyvis nurodė, kad bent kartą gyvenime yra vartojęs raminamųjų ar migdomųjų vaistų, nepaskyrus gydytojui; dažniau vartoja merginos. Tuo tarpu ESPAD šalių vidurkis yra 6,6 proc. Prastesnė situacija tik Slovakijoje ir Latvijoje, kur atitinkamai raminamuosius ar migdomuosius vaistus nepaskyrus gydytojui bent kartą per gyvenimą vartoja 23 proc. ir 22 proc. paauglių“, – sako prof. L. Rupšienė.
Vis didesnį rūpestį kelia kitos psichoaktyviosios medžiagos. Lietuvoje 5,6 proc. ESPAD tyrimo dalyvių nurodė, kad vartojo naująsias psichoaktyviąsias medžiagas, 4,3 proc. – sintetinius kanabinoidus, 0,9 proc. – sintetinius katinonus. ESPAD šalių vidurkiai atitinkamai: 3,4 proc., 3,1 proc. ir 1,1 proc. Kaimyninių šalių duomenys panašūs į Lietuvos, tik kiek didesni: Estijoje naujų psichoaktyvių medžiagų vartojimo rodmuo 6,6 proc., Latvijoje 6,4 proc., Lenkijoje 5,9 proc.
Kaip pabrėžia prof. L. Rupšienė, nuolatinis naujų psichoaktyviųjų medžiagų atsiradimas rinkoje ir prieinamumas paaugliams skatins poreikį stebėti šį reiškinį ir ateityje.
Populiarėja lošimai ir kompiuteriniai žaidimai
2019 metų ESPAD rezultatai rodo, kad lošimas iš pinigų tapo populiaria Europos mokinių veikla – 22 proc. respondentų (29 proc. vaikinų, 15 proc. merginų) teigė, kad jie žaidė bent vieną žaidimą per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos. Lietuvoje šie skaičiai kiek mažesni: atitinkamai19 proc., iš jų 25 proc. vaikinų, 13 proc. merginų. Dažniausia lošiama loterijoje arba kortomis.
Per pastaruosius 20 metų išaugus išmaniųjų telefonų ir planšečių naudojimui išaugo ir žaidimų populiarumas. ESPAD šalyse apie 60 proc. respondentų teigė, kad jie žaidė skaitmeninius žaidimus tipišką mokyklinę dieną paskutinį iki apklausos mėnesį (68 proc. – „nemokyklinę“ dieną), Lietuvoje atitinkamai 69 proc. ir 76 proc. Daugiausiai laiko žaisdami prie kompiuterių praleidžia Suomijos (77 proc. mokyklinę dieną), Danijos (75 proc. mokyklinę dieną), Faro (74 proc. mokyklinę dieną), Švedijos (73 proc. mokyklinę dieną), Estijos (73 proc. mokyklinę dieną) paaugliai.
Daugumoje šalių, kaip ir Lietuvoje, vaikinai praleidžia dvigubai daugiau laiko žaisdami nei merginos.
ESPAD šalyse 94 proc. respondentų pranešė apie tai, kad naudojosi socialinėmis medijomis paskutinę savaitę iki apklausos, ir tai visiškai sutampa su atitinkamu Lietuvos rodikliu. Respondentai vidutiniškai praleidžia 2-3 val. tipišką mokyklinę ir 6 val. ir daugiau „nemokyklinę“ dieną. Daugumoje šalių, taip pat ir Lietuvoje, merginos dažniau nurodė į socialinių medijų naudojimą nei vaikinai.
Apie tyrimą
Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimas (ESPAD) tyrimas vykdomas jau 24 metus, apjungdamas lyginamąją informaciją iš daugiau nei 30 Europos valstybių. Lietuvoje tyrime dalyvavo septintą kartą, pirmą kartą – 1995 metais.
Iš viso 2019 m. anoniminėje ESPAD apklausoje dalyvavo 99647 moksleivių, Lietuvoje – 2393 mokinių iš atsitiktiniu būdu atrinktų 198 pagrindinių ir profesinių mokyklų bei gimnazijų. Apklausos metu buvo renkama informacija apie mokinių patirtis bei suvokimus, susijusius su tabaku, alkoholiu, nelegaliais narkotikais, lakiosiomis medžiagomis, vaistais ir naujomis psichoaktyviomis medžiagomis. Be to, buvo aprėpti ir medijų naudojimo, žaidimų bei lošimų klausimai.
Reaguojant į naujas jaunimo rizikingo elgesio raiškas Lietuvoje ir visoje Europoje, ESPAD klausimynas nuolat atnaujinamas, įtraukiant naujas raiškas atspindinčias temas. Tačiau pagrindiniai klausimai išlieka tokie pat kiekvienoje apklausoje, kad būtų galima stebėti ilgalaikes tendencijas. 2019 metų apklausos tematinė aprėptis buvo išplėsta, įtraukiant klausimus apie elektronines cigaretes, probleminius lošimus, rizikingą kanapių vartojimą, suvokiamas problemas, susijusias su socialinių medijų naudojimu ir žaidimais.
Platesnė informacija apie tyrimą:
ESPAD tyrimo Lietuvoje koordinatorė, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė, Klaipėdos universiteto profesorė dr. Liudmila Rupšienė, tel. 8 686 39529 liudmila.rupsiene@baltcontract.eu.
Paaugliai, asociatyvi nuotrauka
autor. Artūras Žukas
