Dažnai viešojoje erdvėje pasirodo informacija apie tai, kad vakcinos neveikia ar net sukelia žalą. Tai turi didelės įtakos pirmiausiai tėvams, kurie sprendžia, ar skiepyti vaikus. Svarbiausia, kad tėvams būtų pateikta aiški ir suprantama informacija, paneigianti mitus apie skiepijimus.
Mitas: skiepai neveikia
Geriausiai vakcinų poveikį įrodo sergamumo sumažėjimo pavyzdžiai. Pavyzdžiui, JAV iki įvedant B tipo Haemophilus influenzae vakciną kasmet meningitu, sukeltu B tipo Haemophilus influenzae, sirgdavo apie 15 000 vaikų, 400–500 atvejų baigdavosi mirtimi. Po vakcinacijos įvedimo registruojami tik pavieniai atvejai. Kiekvienas šeimos gydytojas, dirbantis pakankamai ilgai, gali matyti vakcinacijos įtaką. Tokios ligos kaip tymai, raudonukė, poliomielitas jau baigiamos išnaikinti. Vakcinacijos poveikis užkrečiamosioms ligoms yra viena didžiausių sėkmių medicinos istorijoje.
Mitas: skiepijimas nuo kai kurių ligų šiandien nėra būtinas
Kai kuriais atvejais vakcinos tapo savo sėkmės įkaitėmis – daugelis tėvų ir gydytojų nėra matę vakcinomis valdomų ligų – difterijos, stabligės, tymų, raudonukės, todėl gali iškilti klausimas, ar šiandien reikia nuo šių ligų skiepyti vaikus.
Priežastys, dėl kurių skiepijimas turi būti tęsiamas:
- kai kurios ligos nėra išnaikintos, tik sergamumas labai mažas, todėl išlieka rizika užsikrėsti ir susirgti, pvz., kokliušu;
- kai kurių ligų sukėlėjai cirkuliuoja, bet jei kurioje nors gyventojų grupėje sumažėja skiepijimų apimtys, liga pasireiškia protrūkiais, pvz., tymai;
- kai kurios ligos išnaikintos šalyje ar regione, tačiau išlieka įvežimo rizika, pvz., poliomielitas;
- kai kurių ligų sukėlėjai cirkuliuoja išorinėje aplinkoje, pvz., stabligės;
- kai liga ir jos sukėlėjas išnyksta dėl skiepijimo, skiepijimai nutraukiami, pvz., raupai.
Mitas: naujagimiai ir kūdikiai per maži, kad būtų skiepijami
Dažniausiai skiepijami tik gimę naujagimiai ir kūdikiai. Skiepyti pradedama, kaip įmanoma anksčiau, nes kuo mažesnis amžius, tuo ligų rizika paprastai daug didesnė. Kokliušas, B tipo Haemophilus influenzae, hepatitas B – rizika užsikrėsti nuo pat gimimo, kuo jaunesnis kūdikis, tuo sunkesnės pasekmės.
Mitas: geriau įgyti natūralų imunitetą persirgus nei po skiepų
Dažniausiai persirgus susidaro geresnis ir ilgiau trunkantis specifinis imunitetas nei po skiepų. Be to, dažnai reikia ne vienos vakcinos dozės, skiepus reikia kartoti. Tačiau skiepų sukeltas imunitetas – tai keletas injekcijų, o ligos sąlygotas imunitetas – tai liga, jos komplikacijos: paralyžius po poliomielito, protinis atsilikimas po Hib meningito, kepenų nepakankamumas po hepatito B, kurtumas po epideminio parotito.
Mitas: vaikai gauna per daug vakcinų (antigenų)
Šiuo metu pagal skiepų kalendorių skiepijama nuo dvylikos infekcijų, skiepų skaičius nuolat didėja – didėja įskiepijamų antigenų skaičius. Tačiau vakcinose esantys antigenai – tai tik labai maža antigenų, su kuriais susiduria kūdikis kiekvieną dieną, dalis. Gimdoje vaisių supa sterili aplinka, tačiau jau pirmą minutę po gimimo ant naujagimio odos, gleivinių, žarnyne apsigyvena daugybė mikroorganizmų. Labai greitai formuojasi imunitetas prieš šiuos mikroorganizmus, taip užkertant kelią jiems patekti į kraują ir sukelti sunkias ligas. Kiekvienam kūdikiui galimas imuninis atsakas į daugybę antigenų dėl funkcionuojančios imuninės sistemos.
Kita vertus, nors šiandien kūdikiui įskiepijama daug daugiau vakcinų nei prieš kelis dešimtmečius, antigenų jose yra daug mažiau – vien raupų vakcinos sudėtyje būdavo daugiau nei 200 antigenų, šiandien visose pagal skiepų kalendorių yra tik apie 130 antigenų.
Mitas: skiepai susilpnina imuninę sistemą
Natūrali infekcija gali iš tikrųjų susilpninti imuninę sistemą, ypač virusai, nes ligos metu organizmas kovoja sistemiškai tik su vienu virusu, todėl dažnai prisideda ir bakterinė infekcija. Vakcinose sukėlėjai yra susilpninti ir negali silpninti imuninės sistemos, skiepyti žmonės nėra daugiau imlūs kitoms infekcijoms.
Mitas: vakcinose yra gyvų sukėlėjų ir tai gali sukelti ligą
Gyvose vakcinose yra susilpnintų sukėlėjų, tačiau jie nesukelia ligos. Inaktyvuotose vakcinose nėra gyvų sukėlėjų – tik jų dalelės ar toksoidai.
Dėl užterštumo kitais mikroorganizmais vakcinos griežtai tikrinamos, kaip ir kiti vaistai, todėl nėra galimybės užterštam vaistui patekti į rinką.
Sveikatos apsaugos ministerijos informacija
