Miegame sočiai, miegamasis įrengtas pagal naujausias interjero tendencijas, tačiau rytą jaučiamės tarsi „sudaužyti“. Kas turi įtakos, kad išsimiegotume sveikai? Kineziterapeutė Dovilė Stankutė ir interjero ir baldų centre įsikūrusio salono „Tempur Baltic“ salono projektų vadovė Natalija Petrauskienė įvardijo 7 priežastis, kodėl nepailsime nakties miego metu.
Atsargiai: išgulėtas čiužinys
„Suaugęs žmogus per naktį turėtų išmiegoti 6–8 valandas. Jeigu miegame ilgiau, galime jaustis „persimiegoję“. Savijauta priklauso ir nuo miego fazės, kurioje prabundame. Taip pat svarbu, ant kokio čiužinio, kokioje padėtyje žmogus miega. Jeigu nepatogiai miegosime, tai po ilgesnio laiko prabudę jausimės ne pailsėję, o priešingai – labiau pavargę, gal net ims kur nors skaudėti“, – sako medicinos mokslu savo veiklą grindžiančio sporto klubo „Alfa Steps“ kineziterapeutė Dovilė Stankutė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad miego kokybei turi įtakos ir miego sąlygos – čiužinys ir aplinka. „Kuo labiau išgulėtas čiužinys, tuo labiau žmogus sukris, stuburui bus nepatogu, nepasiskirstys tolygiai apkrovos, jausime raumenų įtampą. Jeigu lova dalinamasi, o čiužinys išgulėtas, senas, kito žmogaus vertimasis gali prabudinti jautresnį miegantįjį“, – aiškina kineziterapeutė.
Pasak jos, kad nepatogi miegojimo padėtis dėl išgulėto čiužinio ar nepatogios pagalvės gali išprovokuoti nemalonias įtampas įvairiose kūno dalyse, pradedant kaklu, iš ten skausmas gali plisti į ausį ar galvą, baigiant apatine nugaros dalimi, klubais.
Moderni lova: ergonomiška, stilinga, išmani
„Žmogus pramiega apie trečdalį gyvenimo, vadinasi, patogi lova – vienas svarbiausių mūsų gyvenimo daiktų. Deja, tenka pastebėti, kad apie moderniausias lovų technologijas žinoma ir kalbama mažiausiai“, – pastebi bendrovės „Tempur Baltic“ projektų vadovė N. Petrauskienė.
N. Petrauskienė išskiria tris pagrindinius reikalavimus moderniai lovai. Pirma, geras čiužinys šiandien yra tas, kuris geba prisitaikyti prie kūno formų, nespausti, reaguoti į žmogaus kūno temperatūrą, svorį. Kaip geriausia padėti kūnui, kuris ilgą laiką išlieka statiškas, labiausiai suko galvą NASA mokslininkai, kuriantys technologijas kosmonautams. Viena tokių buvo „Tempur“ technologija, kurią vėliau išvystė Švedijos mokslininkai, pritaikę ją lovų čiužiniams.
Antra modernios lovos savybė – stilingas, įvairų skonį ir poreikius atitinkantis dizainas. Pasak N. Petrauskienės, šiandien tikrai nesunku suderinti ergonomiką ir estetiką. Na, o naujausia tendencija – lovos reguliavimo funkcijos, kitaip – išmani lova. Tokia lova ne tik reguliuojama per telefono ar planšetinio kompiuterio programėlę, bet ji ir pati užprogramuota reaguoti į miegančio asmens padėtį ir miego kokybę. Pavyzdžiui, jei knarki, reaguos į plaučių vibraciją ir šiek tiek švelniai kilstelės galvą. Tokia lova turi integruotus sensorius, fiksuojančius joje gulinčio žmogaus kvėpavimą, širdies darbą, apsivertimus miego metu.
7 priežastys, kodėl miegame, bet nepailsime
- Per šviesi, per šilta, per šalta, triukšminga, neišvėdinta patalpa. Nenumokite ranka į naktines užuolaidas, šiuolaikiškas vėdinimo sistemas.
- Netinkama antklodė. Kad neperkaistume, antklodė turėtų būti palaikanti kūno temperatūrą, bet ne papildomai šildanti.
- Per aukšta ar per žema pagalvė. Aukštaūgiai turėtų rinktis didesnio tankio pagalvę, kitaip jaus įtampą kakle. Verta rinktis ergonomiškas pagalves.
- Nepatogus čiužinys. Čiužinys, kaip ir avalynė, turi būti patogūs, kad nevargintų. Kaip matuojamės avalynę prieš ją pirkdami, taip ir turėtume pagulėti ant čiužinio, kad jį „pasimatuotume“.
- Netinkama kūno padėtis. Negalime visiškai sukontroliuoti miegojimo padėties, tačiau užmigti rekomenduojama ant šono. Patogu pasidėti pagalvę tarp kojų, tada nebus pertempiami sėdmenų raumenys, nepasisuks dubuo ir stuburas.
- Knarkimas. Nemažai žmonių knarkia miegodami ant nugaros ar esant per žemai pagalvei. Jei pasuksime galvą arba pasiversime ant šono, knarksime ne taip stipriai. Galima naudoti specialią knarkimą kontroliuoti padedančią pagalvę.
- Prakaitavimas. Gausesnį prakaitavimą gali sukelti sintetinio pluošto audiniai, neleidžiantys odai kvėpuoti. Išgulėtas, per minkštas ar per mažo tankio čiužinys, per stora antklodė gali paskatinti kūno temperatūros kilimą, kurį organizmas bando įveikti prakaituodamas.
Pasak kineziterapeutės D. Stankutės, jeigu prasto miego priežastis – ne pašalinis vaistų poveikis, nervinis išsekimas, skeleto ar raumenų sistemos, nervų sistemos pažeidimai, tai pakeitus miegojimo sąlygas miego kokybė turėtų pagerėti.
„Patikrinti, ar reikia keisti lovą, galima permiegant ant kitos lovos. Jeigu varginantys simptomai nesikeičia, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, o jeigu keičiasi, apsvarstyti čiužinio keitimą. Keisti čiužinį arba jį apversti, jeigu jis dvipusis, reikia, kai matome, jog formuojasi nedideli įdubimai. Pelėsis čiužinyje – tai irgi kenksminga sveikatai. Tokį čiužinį reikia keisti, o naują – vėdinti, šiuo atveju dažniausiai padeda grotelės“, – aiškina kineziterapeutė.
Anot D. Stankutės, tais atvejais, kai miegame ne savo lovose, tarkime, keliaudami, nekokybiško miego pasekmes padėtų švelniu pamaigymu maudžiančiose vietose, pavyzdžiui, kakle. Jeigu jaučiame, jog trūksta miego, galime prabudinti save vėsiu dušu arba mankštindamiesi.
Reklama: čiužiniai
