Kasdien prastėjant epidemiologinei situacijai Lietuvoje, didieji šalies miestai nuo pirmadienio priskirti raudonajai zonai. Tai reiškia griežtesnius ribojimus ir gresiantį karantiną, bet tuo pačiu įnešė ir papildomos sumaišties. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis viešu kreipimusi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus prašo sukonkretinti kasdien platinamą informaciją apie didmiesčių rodiklius. Tai padėtų operatyviau reaguoti priimant sprendimus ir nekeltų papildomos įtampos gyventojams.
„Žinoma, Kaunas yra Lietuvos širdis, bet kai kalbame apie rimtus dalykus, vadinkime juos tikrais vardais. Kauno apskritis – tai ne miestas, todėl kasdien viešojoje erdvėje skelbiant vis didesnius COVID-19 paros skaičius turi būti tiksliai įvardijama, kiek ligos atvejų fiksuojama miesto savivaldybėje, o kiek – likusiose. Siūlome bent penkių didžiųjų Lietuvos miestų sergamumo koronavirusu rodiklius išskirti ir pateikti atskirai nuo apskričių. Čia koncentruojasi didžioji dalis šalies gyventojų, todėl jie turi gauti konkrečią, aiškiai suprantamą informaciją ir matyti realų, o ne iškreiptą vaizdą. Tai padės išvengti galimų nesusipratimų ir painiavos.
Mūsų negąsdina priskirta raudona spalva – ir toliau stiprinsime veiksmus bei prevencines priemones, kad situacija būtų valdoma kiek galima efektyviau, tačiau žmonėms ta perteklinė įtampa ar net panika šiuo sudėtingu laikotarpiu tikrai ne į naudą. Tikiu kauniečių sąmoningumu, jog galime susiimti ir kiekvienas savo atsakingu elgesiu padaryti viską, kad apsaugotume save bei aplinkinius“, – kalbėjo V. Matijošaitis.
Pasak jo, šiuo metu ypač svarbu turėti objektyvią informaciją apie kasdien besikeičiančią situaciją dėl COVID-19 šalyje ir atskirose savivaldybėse. Tai neišvengiama norint skubiai reaguoti ir priimti būtinus sprendimus. Jie privalo būti operatyvūs ir neatidėliotini.
Tikslūs duomenys, anot V. Matijošaičio, reikalingi tiek gyventojams, tiek ir verslui, kitoms organizacijoms, kad galėtų planuoti savo veiklas bei prognozuoti padarinius: „Reikia užtikrinti, kad liktų kuo mažiau vietos interpretacijoms ir bereikalingoms diskusijoms, nes tam tiesiog nebėra laiko.“
Vis dėlto meras pastebi, kad pastaruoju metu ne vien Kauno atveju viešojoje erdvėje imta painioti apskričių rodiklius su atskirų miestų savivaldybių skaičiais. Dėl to kyla rizika nesusipratimams. Blogiausia, jog tai atsispindi ir vadinamajame šviesoforo spalvų žemėlapyje, kur šiuo metu raudonąja zona pažymėtos dar ne visos grėsmingoje situacijoje atsidūrusios savivaldybės.
„Suprantame, kokiomis sudėtingomis sąlygomis dirba NVSC specialistai. Todėl Kauno miestas pasiūlė savo pagalbą žmogiškaisiais ištekliais. Praėjusią savaitę ji buvo priimta. Delegavome kelias dešimtis Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistų, bet jei matysime poreikį, bandysime dar labiau plėsti šias pajėgas skirdami žmones ir iš savivaldybės administracijos“, – pridūrė Kauno meras.
Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, į raudonąją zoną patenka tos savivaldybės, kuriose sergamumas viršija 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, teigiamų testų – 4 proc. ir daugiau, o atvejų, nesusijusių su protrūkiais ar židiniais, dalis siekia daugiau kaip 30 proc. per savaitę. Taip pat raudonai žymimos savivaldybės, kuriose sergamumas didesnis negu 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir atvejų, nesusijusių su protrūkiais ar židiniais, dalis yra 30 proc. ar daugiau per savaitę, savivaldybėje turi būti registruota ne mažiau kaip 10 atvejų per savaitę.
