Nuo kovo mėn. LSMU Kauno ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje (Josvainių g. 2, Kaunas) veiklą atnaujino Atminties sutrikimų kabinetas. Įvairias senjorų sveikatos problemas sprendžiantys geriatrai nuo šiol poliklinikoje konsultuos ir COVID-19 persirgusius vyresnius pacientus.
Unikali paslauga Kaune
LSMU Kauno ligoninėje veikiančiame Atminties sutrikimų kabinete diagnozuojami ir gydomi pacientai, turintys atminties sutrikimų, sergantys demencija. Sprendžiamos kitos pacientus varginančios problemos: galvos svaigimas, griuvimai, šlapimo nelaikymas, nepakankam mityba, rijimo sutrikimai. Taip pat užtikrinama tokių pacientų tęstinė priežiūra bei reabilitacija.
Specialistų komanda – geriatras, kineziterapeutas, psichologas, socialinis darbuotojas – konsultuoja pacientą ir jo šeimą, skiria tyrimus, nukreipia pas specialistus, rekomenduoja gydymo bei sveikatos stiprinimo priemones.
Žiemą į geriatrus besikreipiančių pacientų skaičius buvo labai sumažėjęs. Senjorai, baimindamiesi viruso, vengė lankytis ligoninėje, kitiems kilo problemų atvykti.
„Viena pacientė telefonu skundėsi, kad neatvyks į konsultaciją, nes dukra negali palydėti. Artimieji vengia kontakto su tėvais ar seneliais, kad neužkrėstų COVID-19 virusu, kiti priversti saviizoliuotis. O pagalba senjorams šiuo metu itin reikalinga. Socialinė atskirtis pablogina ne tik psichologinę, bet ir bendrą sveikatos būklę. Matome, kad sutrikęs būtinų vaistų vartojimas: juos užmiršta išgerti, vartoja padrikai ar netinkamai. Susiduriame su uždelstomis naujų ligų formomis ir lėtinių ligų paūmėjimais“– pasakoja LSMU Kauno ligoninės gydytoja geriatrė Jurgita Knašienė.
Konsultuos ir persirgusius COVID-19
Nuo šiol Konsultacinės poliklinikos geriatrai teikia pagalbą ir COVID-19 persirgusiems pacientams. Anot J. Knašienės, COVID-19 infekcija dažnai stipriai paveikia senjorų organizmą:
„Persirgus infekcija, atsiranda ne tik kvėpavimo funkcijos pažeidimų, bet dažnai kyla kardiologinių problemų, pablogėja kognityvinės funkcijos, jaučiamas „smegenų rūkas“, pasireiškiantis pablogėjusia atmintimi, negebėjimu koncentruoti dėmesio, orientacijos sutrikimais, bendru silpnumu.
Tokiam pacientui pirmiausia atliekame įvairius tyrimus ir aiškinamės, ar tai „pokovidinė“ problema, ar pacientas sirgo anksčiau, tik dėl infekcijos ši būklė paūmėjo. Tuomet skiriame reikalingą gydymą, siunčiame konsultuotis pas pulmonologus, kardiologus ir kitus specialistus.“
Tikslas – kuo ilgiau išlaikyti savarankiškumą
Specialistė pabrėžia, kad neretai į geriatrus kreipiamasi dėl negalios nustatymo, bet pasikalbėjus tikslas pasikeičia: „Keliasdešimties eurų išmoka žmogaus neišgelbės, gerokai vertingiau kuo ilgiau išlaikyti savarankiškumą ir gerą savijautą – toks pagrindinis geriatrų tikslas.“
Senjorai gydomi ne tik vaistais, neretai jiems skiriama ir namų darbų.
„Tiek pacientai, tiek artimieji kartais ateina su prašymu duoti stebuklingą tabletę. Atsakau, kad tokios nėra. Norint gerų rezultatų, reikia daug dirbti patiems. Iš pradžių su pacientu ir jo artimaisiais pasikalbame apie lūkesčius, įsivertiname, kur galime padėti, kur ne, ir tada pradedame gydymą ar reabilitaciją. Senjorams taip pat skiriame įvairių namų darbų, lavinančių atmintį ir koncentraciją: jie rašo dienoraščius, mezga, piešia, spalvina“, – vardija gydytoja geriatrė.
