Rugsėjo 30-ąją gimė lietuvių išeivijos žurnalistas, publicistas, kultūros ir literatūros tyrinėtojas, „Santaros-Šviesos“ federacijos narys, JAV lietuvių mėnraščio „Akiračiai“ įkūrėjas ir redaktorius Liūtas Mockūnas – šiemet jam būtų sukakę 83-eri. Šiandien jo atminimą pagerbia stipendija, skirta VDU studentams arba mokslininkams. Liūto ir jo našlės Francoise Mockūnų vardinė stipendija nuo 2010 metų yra skiriama studijoms arba praktikoms bei mokslininkų stažuotėms užsienyje.
Šių metų stipendijos laureatas – VDU Lietuvos istorijos doktorantas Ričardas Jaramičius, rengiantis disertaciją tema „Kauno pavieto bajorija viešajame gyvenime XVI a. II p.-XVII a. II p.“. Doktoranto teigimu, nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tema ganėtinai lokali, tačiau iš tiesų ji reikalauja nuodugnaus įsigilinimo į daugelį Abiejų Tautų Respublikoje (ATR) vykusių procesų. Rengiant disertaciją itin svarbu suprasti Respublikos parlamentinės sistemos niuansus (seimų ir seimelių veiklą), teismų veiklos bruožus bei bajorų laikyseną religiniais klausimais ir t.t. Taigi, būtų labai aktualu susipažinti su naujausiais Lenkijos bei Vakarų Europos istorikų darbais minėtomis temomis. Tai padėtų įsigilinti kaip šiandienos Europos istorikai atlieka panašios tematikos darbus, kokius klausimus kelia, kokias metodologines prieigas siūlo. Stipendija jam leis ieškoti istoriografijos Varšuvos universiteto (Biblioteka Uniwersytetu Warszawskiego) ir Lenkijos nacionalinėje (Biblioteka Narodowa) bibliotekose.
Pasak doktoranto disertacijos vadovės, istorikės, profesorės Vaidos Kamuntavičienės, R. Jaramičiaus pasirinkta tema yra sudėtinga, r eikalaujanti daug apsiskaitymo ir gerų darbo su rankraštiniais šaltiniais įgūdžių, tad yra didelis privalumas, kad studentas turi gebėjimų skaityti XVI – XVIII a. rankraštinius šaltinius senąją slavų kanceliarine ir lenkų kalbomis, ką jis sėkmingai išnaudoja doktorantūros tyrimui.
„Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje (Biblioteka Narodowa) bei Vyriausiame senųjų aktų archyve (Archiwum Główne Akt Dawnych w Warszawie) saugoma daug lituanistinės medžiagos. Pavyzdžiui, Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje yra gausus mikrofilmuotų šaltinių rinkinys iš Krokuvos Čartoriskių bibliotekos ir kitų Lenkijos rankraštynų. Jose yra šaltinių, kurie aktualūs mano disertacijai: seimų ir seimelių nutarimai, korespondencija, bažnyčių fundacijos, vizitacijų medžiaga (pastaroji taip pat ir iš Kauno pavieto). Tokie šaltiniai suteiktų itin svarbios informacijos mano tyrimui.“, – teigia istorikas.
Stipendija skatina lietuvybės puoselėjimą išeivijoje
Stipendijos idėjos autorė, Liudo Mockūno našlė Francoise Puzyna Mockūnas sako, jog tai ne tik įamžina jos vyro atminimą, tačiau ir leidžia jauniems, gabiems studentams arba mokslininkams parvežti į Lietuvą „gerosios patirties“.
„Jauniems žmonėms būtina keliauti, pagyventi užsienyje, įgyti gyvenimo daugiakultūrėje aplinkoje patirties, kad jie, grįžę į Lietuvą, galėtų ir mokėtų skleisti pažangias idėjas, keisti darbo kultūrą, kurti doros principais paremtą gyvenimą“, – teigė Francoise Mockūnas.
Mecenatės teigimu, stipendija turėtų padėti universitetui plėsti tarptautiškumą, o JAV lietuviams – aktyvinti veiklą Lietuvoje. Ši iniciatyva yra VDU projekto „Pasaulio lietuvių universitetas“ dalis. Vienas svarbiausių jo tikslų – skatinti bendradarbiavimą tarp išeivijos ir Lietuvos mokslininkų.
L. ir F. Mockūnų stipendija yra skiriama tik gerai besimokantiems universiteto studentams, norintiems pažinti Pasaulio lietuvių diasporą, puoselėti lietuvybę bei skleisti Lietuvos kultūrines vertybes joje, taip skatinant jaunų žmonių mobilumą, daugiakultūrinės patirties augimą.
Liūtas Mockūnas – sektinas pavyzdys
Liūtas Mockūnas ilgus metus gyveno išeivijoje ir visuomet išliko lietuvybės puoselėtoju, aktyviu išeivijos kultūrinio gyvenimo dalyviu. 1949 metais persikėlęs gyventi į JAV, jis įgijo elektros inžinieriaus specialybę, tačiau labai greitai visą savo laiką ir kūrybinę energiją ėmė skirti žurnalistikai ir rašytiniam žodžiui, pavyzdžiui, periodinėje spaudoje – „Margutyje“, „Metmenyse“, „Akiračiuose“.
Net ir būdamas toli nuo Tėvynės, L. Mockūnas rūpinosi okupuotos Lietuvos likimu, gabeno ten likusiai šviesuomenei išeivijos knygas, periodiką. Pasak jį pažinojusiųjų, Liūtas buvo drąsus lyg tikras liūtas – nebijojo kovoti už tiesą, nevengė viešai aštriai pasisakyti, paprieštarauti valdžios struktūroms. Jis iki šiol išlieka sektinas pavyzdys jaunimui, kaip puoselėti lietuvybę svetur ir pritraukti į gimtinę pažangias idėjas.
„Liūtas Mockūnas žavėjo ir stebino universalumu, nesenkančia energija, tolerancija, bet kartu ir aštria plunksna, nuolat inspiruodavo naujus projektus, į juos įtraukdavo ne tik bendraminčius, bet ir būrį jaunimo. Jo nonkonformistinė laikysena ir išmintis daugeliui kultūrinį liberalizmą kaip gyvenimo pagrindą suvokiančių žmonių buvo tikra gyvenimo mokykla“, – pasakoja VDU Lietuvių išeivijos instituto darbuotojai.
L. Mockūnas grįžo į Lietuvą 2005 m. ir čia tuoj pat aktyviai įsijungė į kultūrinę veiklą, dalyvavo įvairiuose renginiuose, rašė apie istoriją, kultūrą, literatūrą, prisidėjo perkeliant „Akiračių“ leidybą į Lietuvą.
Vytauto Didžiojo universiteto informacija.
