Modernėjantys elektros ir elektronikos prietaisai palengvina mūsų gyvenimą. Tad visiškai natūralu, kad senus keičiame naujais ar įsigyjame jų vis įvairesnių. Vis daugiau žmonių mokosi atsakingai tokią įrangą naudoti – taisydami, atiduodami ją į antrinę rinką. Tačiau ką gi darome su elektronikos atliekomis? Šiemet Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuota studija atskleidė: kad ir kokia būtų saugi ir patogi elektros ir elektronikos įranga, tačiau netinkamai laikomos, neteisingai tvarkomos jos atliekos gali būti labai pavojingos tiek žmogui, tiek ir gamtai. Todėl visam pasauliui iškyla rimtas uždavinys, kaip suvaldyti tokių atliekų neigiamą poveikį.
Pavojai, apie kuriuos kalbama – tikri
„Mūsų asociacija jau nebe pirmi metai kalba apie žmonių sveikatai ir aplinkai gresiantį pavojų ir pasekmes, kylančias dėl nebereikalingų elektros ir elektronikos prietaisų kaupimo, atliekų rūšiavimo klaidų ir nelegalaus perdirbimo. Bendradarbiaujant su Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos institutu atlikta išsami studija visus mūsų argumentus pagrindė labai konkrečiais duomenimis ir išvadomis. Kai kurie mūsų argumentai, kurie buvo pateikiami kaip prielaidos, dabar tapo pagrįstais pavojaus ženklais“, – sako EPA projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė.
Pasak I. Baltrūnaitės, tokios įrangos atliekos gali būti pavojingos, jeigu jos bus nesaugiai laikomos ar utilizuojamos, nelegaliai perdirbamos ar neteisingai rūšiuojamos. Įvairūs pavojai kyla dėl šiose atliekose esančių įvairių medžiagų, galinčių kelti kenksmingą poveikį.
Įvardijo kenksmingiausias medžiagas
„Pavojų žmogaus sveikatai ir aplinkai keliančios medžiagos tesudaro 2,7 proc. nuo bendro elektros ir elektronikos įrangos svorio, tačiau dėl didelio toksiškumo jos daro didelę žalą aplinkai, jei tokia įranga tvarkoma netinkamai. Studijoje yra aprašytos pagrindinės žmonių sveikatai ir aplinkai keliančios medžiagos bei jų poveikis. Pagrindinės jų yra polivinilchloridas, daugeliui žinomas kaip PVC (standus, pakankamai sunkus konstrukcinis plastikas), gyvsidabris, švinas, freonai ir kiti šaldymo agentai bei toksiškų metalų dulkės“, – aiškina studijos vadovė, KTU Aplinkos inžinerijos instituto lektorė, mokslo darbuotoja dr. Inga Gurauskienė.
I. Baltrūnaitė atkreipia dėmesį, kad žalos riziką padidina ir neteisingai atliekas rūšiuojantys gyventojai, ir nelegaliai elektronines atliekas superkantys ir ardantys asmenys. Pastarieji siekia išgauti tik vertingas antrines žaliavas, todėl visos kitos antrinės žaliavos išmetamos tiesiog į sąvartynus, o kartais ir nelegaliai deginamos. Jų tvarkymas kainuoja, o galima nauda – nedidelė, todėl nelegaliai rinkai tai reikštų tik papildomas išlaidas. Tuo tarpu gyventojų nesaugiai laikomos ar į bendruosius atliekų konteinerius patekusios elektros ir elektronikos įrangos atliekos dėl aplinkos poveikio gali pradėti irti, imti skleisti kenksmingas dujas ar dulkes.
Sukelia vėžį, kenkia smegenų veiklai
„Nelegaliai deginant PVC atliekas, išsiskiria ne viena ypač toksiška medžiaga, tai neigiamai veikia nervų sistemą, skatina vėžinius susirgimus. Į polivinilchlordo gaminius dažnai dedami plastifikatoriai – ftalatai (sintetinės medžiagos naudojamos plastmasių gamyboje). Patekę į organizmą jie gali pažeisti kepenis ir inkstus, susilpninti apsaugines organizmo funkcijas, būti nevaisingumo ir vėžio priežastimi. Apsinuodijus švinu, pažeidžiamos nervų, kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, šlapimo ir kitos žmogaus organizmo sistemos. Įrodyta, kad švinas ypač pažeidžia besiformuojančias jaunas smegenis. Švinas taip pat naikina pilkąją suaugusiųjų smegenų medžiagą, atsakingą už informacijos apdorojimą ir sprendimų priėmimą“, – atkreipia dėmesį EPA projektų vadovė I. Baltrūnaitė.
Anot jos, taupiosiose lemputėse ir skystųjų kristalų monitorių turinčiuose televizoriuose yra ypač pavojingos medžiagos – gyvsidabrio, o anksčiau gamintuose šaldytuvuose – toksiško freono. Nesaugiai perdirbant, naudojant ar laikant elektros ir elektronikos įrangą, ypač kenksmingos gali būti ir įvairių toksiškų metalų dulkės.
I. Baltrūnaitė įvardija ir paprastus daugelio žmonių įpročius: išmesti netinkamai ar nesaugiai laikyti kieme pamažu dūlančias elektros ir elektronikos atliekas. Dėl šios priežasties į aplinką sklinda toksiškos dujos ar metalo dulkės. Nelegalūs perdirbėjai žmonių sveikatai ir pavojų aplinkai kelia daužydami kineskopus, nesaugiai atskirdami sulituotas detales, išmesdami ar degindami įvairias varines ar kitokių spalvotų metalų detales dengiančias medžiagas, nesaugiai naudodami rūgštis, smulkindami ir lydydami medžiagas žemoje temperatūroje.
Ragina atsakingai atsisveikinti su atliekomis
Pasak EPA projektų vadovės, nuo 1990 m. iki 2015 m. elektros ir elektronikos įrangos tiekimo mastai pasaulyje išaugo daugiau nei triskart: nuo 20 mln. iki 75 mln. tonų per metus. Anot I. Baltrūnaitės, vartotojiškumas gyventojams suteikia ne tik patogumus, tačiau ir tam tikras atsakomybes – naudoti prietaisus tvariai: nebenaudojamus daiktus – padovanoti ar parduoti, sugedusius taisyti, neberemontuojamus – taisyklingai išmesti. Kita vertus, aktyvesnis vartojimas, naujų prietaisų pirkimas verčia vis garsiau pasisakyti apie elektros ir elektronikos įrangos atliekų pavojus, kuriuos sumažinti gali tik atsakingas vartojimas.
I. Baltrūnaitė taip pat primena, kad Lietuvoje tikrai yra kur saugiai išmesti elektros ir elektronikos įrangos atliekas. Baterijas bei smulkiąją elektroniką galima palikti prekybos centruose esančiuose tokių atliekų surinkimo konteineriuose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir kitur. EPA visoje Lietuvoje sudarė galimybę surinkti atliekas per 4 tūkst. panašių vietų. Dėl įvairių priežasčių nebetinkama naudoti visiškai sukomplektuota stambiagabaritė elektronika (pavyzdžiui, šaldytuvai, skalbimo mašinos, indaplovės) nemokamai išvežama iš namų, užsakius paslaugą telefonu 8 695 55 111 arba tai padarius internetu adresu www.epa.lt skiltyje „Gyventojams“.
EPA ir KTU bendradarbiavimo pagrindu atlikto tyrimo pagrindinis tikslas buvo pagal surinktus duomenis nustatyti elektronikos prietaisų naudojimo mastą, įvertinti, kaip vartotojų elgesys galėtų prisidėti prie žaliavų ir gaminių vertės išlaikymo bei poveikio aplinkai mažinimo per visą elektros ir elektronikos įrangos būvio ciklą.
