Kaip greitai išsikepti skaniausius kūčiukus, kad jie būtų tokie kaip pasakoja istorija? Įmanoma juos pagaminti ir savo rankomis! Kaip tai padaryti – atsako kūčiukų kepimo ekspertė Monika Sadauskaitė–Pocė.
Duonos aukojimas pakeistas kūčiukų valgymu
Dažniausiai jie valgomi mirkyti aguonpienyje arba spanguolių kisieliuje. Kūčiukų istorija siekia dar pagonybės laikus. O pirmojo pasaulinio karo metais Lietuvoje pradėtos kepti nedidelės, į kūčiukus panašios bandelės su aguonomis. Taip atsitiko ne šiaip sau – iš patogumo. Senovėje žiemos saulėgrįžos metu protėviams buvo aukojamas duonos kepalas. Vėliau tas duonos aukojimas pakeistas paprastesniu ritualu – simboliniu kūčiukų valgymu.
Kiekvienas regionas turi savotiškų kūčiukų tradicijų.
- Dzūkai anksčiau kepdavo aguoninį paplotį, kurį šeima laužydavo ir mirkydavo aguonpienyje. Juos kepdavo ne tik iš kvietinių, bet ir iš miežinių ar grikių miltų.
- Suvalkijoje jie net būdavo kepami volelio formos. O, kai iškepdavo – tada ir sulaužydavo į „malkeles“.
- Aukštaičiai ir žemaičiai kūčiukus kepdavo smulkesnius, apvalesnius.
Šis užkandis – apeiginė duonelė, skirta vėlėms pamaitinti. Jie yra lyg tikros duonos analogas. Šio tradicinio lietuviško valgio paliekama ant stalo pernakt, kad juo pasivaišintų ir amžinojo poilsio atgulę šeimos artimieji.
25 kūčiuko vardai
Lietuviams kūčiukas yra svarbus šventinis patiekalas. Tai rodo faktas, kad priskaičiuojama net iki 25 skirtingų kūčiukų pavadinimų. Bendrinį kūčiukų pavadinimą maži apvalūs kvietinių miltų su mielėmis kepiniai įgavo palyginti neseniai.
Tarmėse jie turi daugybę vardų. Pavyzdžiui: prėskučiai, prėskieniai, šližikai (šlyžikai, sližikai), skrebučiai, riešutėliai, barškučiai, kleckai (kleckučiai, kleckiukai), parpeliai (parpeliukai), buldikai, galkutės, kalėdukai, pyragiukai, balbolikai, bambolikai, pulkeliai, kukuliai, propuliai, paršeliukai.
Ypatingas kepimo ritualas
Kūčiukų kepimo ekspertė Monika teigia, kad nevalia kūčiukus gaminti vienam. Tai ritualas, kviečiantis susirinkti visą šeimą. Tuomet Kūčių vakarą ragaujamas visos šeimos darbas. Jie gaminami harmonijoje, ramybėje, apmąstant ir pabūnant susitelkime.
Visgi, adventas yra susikaupimo metas. O svarbiausia – jei nori, kad kūčiukas būtų skanus, būtina įdėti į jį meilės. Tad kuo daugiau žmonių gamins, tuo daugiau meilės įdės ir kūčiukas tuo skanesnis bus.
Kūčiukų gamyba sukviečia visus pabendrauti, pakalbėti ir tik tada pamažėle pereiti prie kūčiukų gamybos. Monika pataria, kad gaminti turėtų kiekvienas sau. Imti kiekvienas atskirai miltų, aliejaus ir kitų priedų. Vieni mėgsta saldžiau, kiti su daugiau aguonų, treti gal net savo slaptą receptą turi. Todėl ir pats sau minkytis masę ir kočioti tešlą turi kiekvienas savarankiškai. Nes visi atskirai pagamins tešlą ir kūčiukus šiek tiek kitokius, tad ragauti bus dar įdomiau!
„Jei nesate gaminę kūčiukų, galite kliautis tradiciniu receptu – pusė kilogramo miltų, stiklinė pieno, pakelis sausų mielių, pora šaukštų aliejaus bei cukraus, druskos ir aguonų pagal skonį. Galite eksperimentuoti dėdami kitokių, pavyzdžiui, grikių ar rugių miltų, pagardindami tešlą kardamonu ar cinamonu. Tešla mielinė, tad nepamirškite, kad suminkius jai reikia leisti pakilti.“ – pataria Monika.
Ragavimas – laukiamiausia gamybos dalis
Kūčiukams iškepus visi sėda prie bendro stalo ir ragauja savo rankomis iškeptą skanėstą. Monika pasakoja, kad „Sadauskų sodyboje“ kūčiukai visada užgeriami nacionalinio paveldo sertifikatą turinčia putinų arbata. Tačiau kūčiukus galima skanauti ir su aguonpieniu, kisieliumi, žolelių arbata ar net naminiu vynu, kaip kam skaniau.
O to, kas lieka nesuvalgyta ar neišragauta moteris ragina nemesti lauk. Ji sako, kad nereikia bijoti kūčiukų prisikepti per daug – iš likusių galima pasigaminti įvairiausių desertų, kad ir paprasčiausią pyragą „Tinginys“ ar naują itališko delikateso „Tiramisu“ interpretaciją.
