Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) studentai spėja ne tik kokybiškai studijuoti, bet ir tarpusavyje suderinti darbą, studijas bei rasti laiko šeimai. Galimybę efektyviai paskirstyti savo laiką skirtingoms veikloms suteikia studentų pasirinkimas mokytis vakarinėse bei savaitgalinėse studijose. Remigijus Kuodis, baigęs „Minties“ gimnaziją ir pasilikęs gyventi Panevėžyje, pastebi, kad gimtajame mieste veiklos tikrai netrūksta bei dalijasi asmenine patirtimi paremtais laiko planavimo patarimais.
Apie įvairias veiklas, gimtojo miesto privalumus, laisvalaikį su KTU PTVF Vadybos magistrantūros studentu kalbamės plačiau.
– Kokias studijas jau esate baigęs anksčiau?
– Baigęs mokyklą pradėjau studijuoti Kūno kultūros bakalauro specialybę, studijuodamas jau dirbau treneriu ir vis labiau atradau save vadybos srityje. Esu baigęs Olimpinio komiteto organizuojamus vadybininkų rengimo kursus bei nuotolinius marketingo kursus Barselonos universitete. Tad jau seniai esu pasukęs į vadybos sritį ir suprantu, jog man tai labai patinka. Vadyba nėra tik žodis ar kažkas neapčiuopiamo – ji reikalinga visose gyvenimo srityse.
– Kokios žinios, kurias jau įgijote vadybos studijose, pravertė įvairiose jūsų veiklose?
– Daugybė žinių. Mokiausi bandydamas pritaikyti turimą medžiagą savo darbinės aplinkos problemoms spręsti ir tai man padėjo lengviau įsisavinti informaciją bei ją suvokti. Kiekviename modulyje radau naudingos informacijos, kuri padeda profesinėje veikloje siekti dar aukštesnių standartų.
– Kaip vadybos žinias pritaikote kasdienėje veikloje?
– Viskas yra paremta vadyba. Profesinė veikla yra tyra vadyba (renginių organizavimas, veiklų organizavimas, optimizavimas ir pan.). Asmeniniame gyvenime tam tikros vadybos žinios taip pat padeda lengviau pasiekti norimus rezultatus.
– Ar visada buvote toks aktyvus? Ar ir mokykloje įsitraukėte į skirtingas veiklas? Pakomentuokite.
– Manau, kad visada buvau aktyvus. Nuolat bandžiau prisidėti prie kuo daugiau veiklų ir jas išmėginti, kad suprasčiau, ko aš tikrai noriu. Vėliau pasinėriau į specialybės sritį, nes siekiau kuo daugiau žinių – prisidėdavau prie įvairių projektų norėdamas įgyti patirties, be to, kaupiau pažįstamų, kolegų bei bendraminčių ratą aplink save, kuris šiuo metu padeda judėti pirmyn.
– Papasakokite apie organizacijas, kurioms priklausote. Ką ten veikiate?
– Organizacijų, kurioms vienaip ar kitaip priklausau, yra daug. Stengiuosi būti aktyvus visur ir skirti savo laiką ten, kur galiu padaryti pokytį. Priklausau Panevėžio miesto Nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir sporto taryboms. Esu Lietuvos krepšinio federacijos, Lietuvos Beisbolo asociacijos prezidiumo, Panevėžio apskrities futbolo federacijos bei Panevėžio šeimų asociacijos narys. Be abejonės, man labai artimos veiklos Aukštaitijos krepšinio mokykloje ir Regionų krepšinio lygoje. Kartais atrodo, jog veiklų tikrai kad per daug, tačiau fokusuojuosi ten, kur matau galimybes tobulėti, mokytis ir prisidėti prie įdomesnių veiklų, kurios ir pačiam patiktų.
– Ar tiek daug iniciatyvų ir veiklų netrukdo asmeniniam gyvenimui, poilsiui? Kaip pasiskirstote laiką?
– Laikas yra pats brangiausias resursas. Anksčiau turėjau nuostatą, kad miegas atima laiką iš gyvenimo, tačiau jau susitaikiau su tuo ir suvokiau, jog pailsėjęs kūnas gali efektyviau išnaudoti laiką. Veiklos neabejotinai atima didelę dalį asmeninio gyvenimo, tačiau be savirealizacijos jose savo gyvenimo neįsivaizduoju. Manau, visi privalo daryti tai, kas jiems tikrai patinka ir džiugina – tik tokiu atveju galima efektyviai naudoti turimą laiką bei jį skirstyti pagal prioritetus.
Žinoma, visko nespėju. Būtina suprasti, kad kai turime per daug veiklų, dalį jų apleidžiame ir nebeskiriame tiek dėmesio, kiek reikėtų ir norėtųsi. Visoms veikloms laiką skiriu pagal prioritetą – tam, kad būtų atliktos užduotys ir įvykdyti išsikelti tikslai.
– Kaip tą prioritetą paskirstote? Kodėl viena veikla labiau prioretizuojama nei kita?
– Veiklas skirstau į skubias, mažiaus skubias ir neskubias. Prioritetus dėlioju pagal veiklų pasiruošimo, įgyvendinimo terminus. Jei atsiranda „degančių“ darbų, visi kiti pasistumia eilėje žemyn. Taip ir planuoju darbus bei ritmą.
– Ką patartumėte tiems, kurie nuolatos skundžiasi, jog trūksta laiko?
– Kai matome, jog trūksta laiko ir nieko nespėjame, rekomenduoju pasirinkti prioritetus ir pagal juos atlikti užduotis – viską reikia planuoti. Visada galime rasti tam tikrų būdų, padedančių sutrumpinti užduoties atlikimo laiką ir ją įvykdyti efektyviau.
– Kas jums padeda planuoti laiką, kokiomis platformomis naudojatės? Gal turite asmeninių patarimų, kaip planuoti laiką?
– Renginiams ir susitikimams naudoju išmaniojo telefono kalendorių. Taip pat turiu savo darbo knygą, kurioje galiu sekti nuveiktus darbus, kelti sau iššūkius ar tikslus, kuriuos privalau įgyvendinti – viskas yra tik asmeninė atsakomybė.
Man labiausiai pasiteisinęs laiko planavimo metodas – užsirašinėjimas. Tuomet, kai ranka viską užrašai ant popieriaus, matai informaciją vizualiai, galvoje tai daug geriau užsifiksuoja.
KTU informacija