Rusijos prezidento Vladimiro Putino įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija 2014 m. padrąsino Maskvą pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą, pakurstė „panrusiško” nacionalizmo ugnį ir suteikė ideologinį pateisinimą. Krymo kultūrinę, karinę ir geopolitinę reikšmę lemia jo pernelyg didelė svarba V. Putino, kaip „Rusijos žemių rinkėjo ir vienytojo”, vaidmens supratimui.
Krymas – tai pamokanti istorija apie tai, ką gali atnešti Rusijos okupacijos dešimtmetis, nes pusiasalis tapo Kremliaus represinės rusifikacijos ir deukrainizacijos politikos bandymų poligonu. Skaudžiausi iš šių veiksmų yra žiaurumai, įvykdyti prieš Krymo totorius ir kitas mažumų grupes. Supratimas, kaip Krymas buvo pavogtas iš Ukrainos tiek operatyviniu, tiek diplomatiniu požiūriu, padeda suvokti, kaip buvo galima išvengti Maskvos anšliuso ir 2022 m. invazijos. 2014 m. aneksija tapo įmanoma dėl Kremliaus infiltracijos ir kooptacijos į Ukrainos politines, saugumo ir karines institucijas.
Neadekvatus Vakarų atsakas į 2008 m. invaziją į Sakartvelą ir vėlesnę invaziją į Krymą bei pietryčių Ukrainą paskatino V. Putiną manyti, kad Vakarai yra pernelyg „silpni ir susiskaldę” ir juos galima lengvai „nupirkti”.
Kad Ukraina galėtų įveikti V. Putino kariuomenę, jai reikia tokio masto ir terminų amunicijos, kurios Vakarai iki šiol negalėjo arba nenorėjo suteikti. Ukrainos ateitis gali priklausyti nuo 2024 m. JAV prezidento rinkimų rezultatų, nes Europos ginklų Kijevui nepakaks, kad atgautų pavogtą teritoriją.
Pirmasis nuo Antrojo pasaulinio karo laikų įsiveržimas į kaimyninę šalį ir prievartinis tarptautinių sienų pakeitimas Europoje įvyko Kryme prieš dešimtmetį, kai Rusija užgrobė į pusiasalį ir jį aneksavo.Dabartinis Maskvos plataus masto karas prieš Ukrainą yra silpno Vakarų atsako į Rusijos įsiveržimus į Sakartvelą ir Ukrainą atitinkamai 2008 m. ir 2014 m. pasekmė. Abiejų invazijų metu Kremlius šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę, kai neteisėtai aneksavo du Sakartvelo regionus (Pietų Osetiją ir Abchaziją) ir tris Ukrainos regionus (Krymą ir maždaug pusę dviejų Donbaso sričių – Donecko ir Luhansko).
Vakarų atsakas į abi invazijas buvo silpnas: už įsiveržimą į Sakartvelo teritoriją ir jos aneksiją nebuvo įvestos jokios sankcijos, o už Krymo aneksiją ir įsiveržimą į Ukrainos teritoriją – tik švelnios sankcijos. Po 2008 m. didžioji Vakarų dalis toliau tęsė įprastinius santykius su Rusija. Pavyzdžiui, buvusio JAV prezidento Barako Obamos administracija, manydama, kad buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas yra lankstesnis už savo pirmtaką, pradėjo JAV ir Rusijos santykių perkrovimą.
2012 m. per JAV prezidento rinkimus B. Obama pašiepė savo Respublikonų partijos varžovą Mittą Romney, kuris sakė: „Rusija, tai, be jokios abejonės, mūsų geopolitinis priešas numeris vienas.”B. Obama atsakė: „Aštuntasis dešimtmetis dabar skambina ir prašo grąžinti jų užsienio politiką, nes Šaltasis karas baigėsi prieš 20 metų.” B. Obama tikino: „Ukraina yra pagrindinis Rusijos interesas, bet ne Amerikos, todėl Rusija visada galės ten išlaikyti eskalacinį dominavimą. … Faktas tas, kad Ukraina, kuri nėra NATO šalis, bus pažeidžiama Rusijos karinio dominavimo, kad ir ką mes darytume.” Šis klaidingas apskaičiavimas buvo lemtingas Ukrainai.
Panašiai ir daugelis Vakarų vyriausybių po 2014 m. tęsė įprastus santykius su Rusija, patardamos Ukrainos vadovams, kad Krymas prarastas ir kad suvereniteto atkūrimas būtų bevaisis siekis. Įsiverždama į Ukrainą ir neteisėtai aneksuodama jos teritoriją, Rusija pažeidė su Ukraina pasirašytas sutartis, kuriomis pripažįstama jų bendra siena, ir 1994 m. Budapešto memorandumą, pagal kurį Kijevui mainais į branduolinį nusiginklavimą buvo suteiktos saugumo garantijos.
Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, taip pat pasirašiusios Budapešto memorandumą, 2014 m. nepaisė savo įsipareigojimų Ukrainai ir iki pat 2022 m. visiškos invazijos išvakarių priešinosi karinės pagalbos siuntimui. 2015 m. 27 geriausių Vakarų ekspertų apklausoje buvo klausiama, ar Jungtinės Valstijos turėtų apginkluoti Ukrainą. Iš jų 18 pasisakė prieš, o 9 – už. Tarp pasisakiusiųjų prieš buvo ir kai kurie pagrindiniai JAV mokslo apie Rusiją ir buvusią Sovietų Sąjungą šviesuoliai.
Taras Kuzio, Eurasia Daily Monitor
