Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui ir jo klikai staiga labai parūpo Ukrainos Konstitucija. Nors šalies prezidento Volodymyro Zelenskio kadencija techniškai baigėsi gegužės mėnesį, konstitucija ir kiti įstatymai leidžia jam toliau eiti pareigas, kol bus surengti rinkimai, Kremlius imasi keistos retorikos.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia primesti savo „taikos“ sąlygas ir jam reikia turėti reikalų su teisėtu Ukrainos prezidentu. Maskva neva sutiktų, kad Ukrainos valstybinių institucijų paskirtas prezidento įpėdinis derėtųsi ir galiausiai pasirašytų dokumentus.
Maskva siekia priversti V. Zelenskį sukurti tam tikrą derybų regimybę, kuri galėtų reikšti esminį teritorinių nuostolių pripažinimą, sukompromituoti jo herojaus statusą Ukrainoje bei destabilizuoti šalį.
Pastarosiomis savaitėmis Kremlius per Vakarų žiniasklaidą transliavo „taikos“ uvertiūras Ukrainai ir išdėstė savo išankstines sąlygas karui nutraukti, būtent tas, kurių jis reikalavo 2022 m. pavasarį, priededant Rusijos teritorinius laimėjimus nuo to laiko. Šios sąlygos yra Ukrainos kapituliacija (žr. EDM, gegužės 29, 30 d.). Maskva yra įsitikinusi, kad karas žemėje, ore, ekonominiame ir demografiniame frontuose vystysis jos naudai, tačiau ji negali būti tikra, kaip ilgai. Kremlius, matyt, skaičiuoja, kad atėjo tinkamas laikas primesti Kijevui derybines pozicijas, kol karo banga gali vėl pasisukti kita linkme.
***
Bet, norint pradėti derybas ir galiausiai pasirašyti dokumentus, reikėtų teisėto Ukrainos prezidento bendradarbiavimo. Prezidento Volodymyro Zelenskio penkerių metų kadencija, kaip minėta, techniškai baigėsi gegužės 20 d. (penktosios inauguracijos metinės), o Ukrainos parlamento ketverių metų kadencija baigėsi 2023 m. spalio mėn. Pagal Ukrainos konstituciją, rinkimų kodeksą ir įstatymą dėl karo padėties – kartu taikant įvairias jų nuostatas – parlamento ir prezidento rinkimų karo metu rengti neleidžiama, o jie atidedami iki jo pabaigos (žr. EDM, 2023 m. lapkričio 10 d.).
Atrodo, kad Maskva yra pasiruošusi sustabdyti režimo pakeitimo tikslo siekį iki palankesnio laiko ir neatmeta derybų su V. Zelenskiu galimybės, nors ir nepaliaujamai jį demonizuoja. Vis dėlto Kremlius mieliau bendrautų su Ukrainos valstybės institucijų paskirtu prezidento įpėdiniu.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, aišku, galutinai neatmetė galimybės susidoroti su V. Zelenskiu, tačiau kiti Rusijos pareigūnai buvo aršūs. V. Putinas ir jo kolegos mano, kad pasibaigusi V. Zelenskio kadencija verčia abejoti, ar verta su juo ar jo atstovais pasirašyti Maskvai reikalingus popierius. Esant tokiai padėčiai, aukščiausi Kremliaus balsai viešai rriškiasi dėl Ukrainos konstitucinių ir teisinių nuostatų, reglamentuojančių prezidento įgaliojimų laikymąsi ir įpėdinystę. Diskusijos siaurai orientuotos į teisinius techninius dalykus, tuo pat metu neigiant V. Zelenskio politinį teisėtumą, kurstomos visais lygmenimis.
V. Putinas šį klausimą plačiai nagrinėjo tarptautinėje aplinkoje, įskaitant keturis kartus per pastarąsias tris savaites. Pastarąjį kartą jis tai padarė birželio 5 d. atidarydamas Sankt Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą (Kremlin.ru; TASS, gegužės 17, 24, 28, birželio 5 d.). V. Putino susitelkimas ties šiuo klausimu atskleidžia jo jaučiamą skubumą kalbėtis apie „taiką“ su Ukrainos prezidentu, kuris laikomas teisėtu tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Daugelyje pareiškimų naudodamas beveik identiškas formuluotes, V. Putinas teigė:
“Ukrainos valstybės vadovas baigė savo kadenciją. Į klausimus dėl V. Zelenskio tolesnio darbo prezidento poste arba prezidento įpėdinio nustatymo turi atsakyti pačios Ukrainos politinė ir teisinė sistema. Tai visų pirma turi įvertinti Ukrainos konstitucinis teismas.
Maskvai reikia visiško aiškumo, su kuo ji turės reikalų Kijeve ir su kuo ji pasirašys dokumentus, jei iki to prieis, ypač teisiškai įpareigojančius dokumentus.
Kadangi Ukraina yra parlamentinė-prezidentinė respublika, kurioje parlamentas yra aukščiau už prezidentūrą (V. Putino nuomone), prezidento įgaliojimai turėtų būti perduoti Aukščiausiosios Rados (Ukrainos parlamento) pirmininkui kaip laikinai einančiam valstybės vadovo pareigas tuo atveju, kai baigiasi prezidento kadencija, o prezidento rinkimai neįvyksta. “Preliminariu vertinimu, pabrėžiu, preliminariu, parlamentas ir jo pirmininkas yra vienintelė likusi teisėta valdžia. … Mums reikia rimtos, gilios analizės dėl Ukrainos valdžios legitimumo”.”
Tad Rusija neva galėtų pasirašyti sutartį su Ukraina, jei ši sutiktų ir perduotų visus įgaliojimus parlamento pirmininkui, šiuo atveju Ruslanui Stefančiukui, kaip laikinai einančiam prezidento pareigas.
Taigi Putinas neatmeta galimybės turėti reikalų su Zelenskiu ir prašo artimo Zelenskio bendražygio Stefančuko įsitraukti kaip galimam Maskvos pašnekovui. Jis išpažįsta tam tikrą agnosticizmą ir lankstumą įpėdinystės klausimu ir stengiasi, nors ir nenuoširdžiai, kad nebūtų laikomas diktuojančiu sprendimą ukrainiečiams iš išorės.
Kiti Rusijos pareigūnai atrodo daug griežtesni. Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas per savaitę paskelbė tris savo pareiškimus, kuriuose primygtinai teigė, kad Zelenskis, pasibaigus jo kadencijai, „tapo niekam tikęs“, idant galėtų vesti bet kokias taikos derybas. Kadangi V. Stefančiukas dar kartą patvirtino, kad V. Zelenskis yra visiškai teisėtas prezidentas, kol bus surengti rinkimai, V. Volodinas pareiškė, kad jie „uzurpavo valdžią“, „yra už įstatymo ribų“ bei „vykdo nusikaltimą prieš valstybę“ (TASS, gegužės 26 d., 29 d., birželio 4 d.). Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova atmetė V. Zelenskį kaip „Kijevo režimo vadą, dėl kurio teisėtumo neva ginčijasi pati Ukraina“ (TASS, gegužės 30 d.).
Priešingai nei teigiama, Zelenskio teisėtumas Ukrainoje šiuo metu atrodo gana tvirtas. Naujausi viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad jo palankumo reitingas siekia mažiausiai 60 proc., o parlamente jis nesusiduria su rimtu iššūkiu savo legitimumui. V. Stefančiukas ir įvairių partijų parlamento dauguma pritaria tam, kad prezidentas toliau eitų savo pareigas ir turėtų visus įgaliojimus. Be kelių likusių rusakalbių parlamentarų, atviri Zelenskio oponentai Aukščiausiojoje Radoje yra buvę jo bendražygiai Oleksandras Razumkovas (ankstesnis parlamento pirmininkas) ir Oleksandras Dubinskis (magnato Ihorio Kolomojskio bendrininkas, abu šiuo metu kaltinami).
Maskva dar neapsisprendė, ar nurašyti Zelenskį kaip pašnekovą, ar, priešingai, bandyti kariniais metodais priversti jo atstovus ir galiausiai patį Zelenskį kažkiek derėtis . Jei tokios derybos įvyktų, jos būtų naudingos Maskvai.
Vladimir Soccor, EURASIA DAILY MONITOR
