„Kauno Žalgirio“ ekipoje ir artėjančiais metais rungtyniaus komandos kapitonas Linas Pilibaitis – klubas bendradarbiavimą su futbolininku pratęsė dar metams.
35-erių metų futbolininkas stipriausioje šalies lygoje pradės jau 15-ąjį savo karjeros sezoną, o žaliai baltus „Kauno Žalgirio“ marškinėlius jis vilki nuo 2018-ųjų.
„Tiesą sakant, to laukiau ir tikėjausi. Bus smagu vėl kibti į darbus, – šią žinią įvertino žalgirietis. – Kitamet norisi pasiekti dar daugiau nei šiemet, nes šiame sezone privalėjome pasiekti daugiau. Turėjome gerus šansus, bet kažkur ir patys perdegėme, nepasinaudojome galimybėmis. Ateinančiais metais toliau į priekį judėsime su gerą darbą nuveikusiais treneriais, todėl pratęsti tuos darbus bus vienas malonumas.“
2020 m. L.Pilibaitis svariai prisidėjo prie „Kauno Žalgirio“ iškovotų bronzos medalių. Saugo ir puolėjo pozicijose rungtyniavęs žaidėjas A lygoje įmušė 8 įvarčius bei liko trečias rezultatyviausių lygos žaidėjų rikiuotėje, o dar du įvarčius jis pridėjo LFF taurės turnyre. A lygoje žalgirietis net 9 kartus buvo išrinktas į simbolinę turo vienuolikę, o rugpjūtį tapo geriausiu lygos mėnesio futbolininku.
L.Pilibaitis apie pratęstą kontraktą su klubu, praėjusį ir būsimą sezonus bei Lietuvos rinktinę pasakojo Žalgiris.lt svetainei.
Prieš praėjusį sezoną buvo pasvarstymų apie galimai mažėjantį tavo žaidimo laiką, bet į tokias kalbas atkirtai teigdamas, kad jei kažkas tave nukonkuruos, tada tegul taip ir būna. Panašu, kad niekam to padaryti taip ir nepavyko?
Viskas yra pasiekiama sunkiu darbu ir manau, kad aš trenerį įtikinau. Būtent treneris yra žmogus, kuriam reikia įrodyti, kad dar turi parako. Džiaugiuosi, kad buvau naudingas komandai, nes tai yra pagrindinis noras.
Komandoje pasikeitė visas trenerių štabas, o prieš sezoną daug kas kalbėjo apie tai, kad tu esi vyresnis ir už komandos trenerį Roką Garastą. Ar pradžioje tai nekėlė problemų?
Tiesą sakant, apie Roką buvau jau anksčiau girdėjęs tik gerus dalykus, o pradėjus dirbti kartu atrodė, kad jis yra vyresnis už mane. Komandoje niekas nekreipė dėmesio į trenerio amžių ir manau, kad kartu dirbti buvo paprasta. Visas mūsų trenerių štabas yra jaunatviškas, treneris puikiai valdo komandą ir moka reikiamu metu parinkti žodžius. Matosi, kad treneris turi savąjį „aš“, o vyrų futbole tai yra be galo svarbus dalykas.
Tą savąjį „aš“ treneris perteikė ir komandai? Vis tik nemaža futbolo bendruomenės dalis pažymi, kad „Kauno Žalgiris“ praėjusiame sezone išsiskyrė.
Taip, mes turėjome savo braižą ir jo laikėmės. Visai nesvarbu, kaip pradėjome sezoną, bet žinojome, kad mūsų žaidimas gerės ir bus sėkmingas. Kryptingai dirbome ir tikėjome treneriu – kai treneris taip perduoda savo žinias, belieka dirbti ir eiti į aikštę. Galiausiai tai leido pasiekti geriausius rezultatus klubo istorijoje.
Pats sužaidei puikų asmeninį sezoną ir likai trečias tarp rezultatyviausių lygos žaidėjų. Atrodė, kad viso sezono metu buvai geroje sportinėje formoje. Ar galima nuopelnus skirti karantinui, kurio metu praėjote antrą pasirengimą sezonui?
Buvo sunku nusiteikti, nes nežinojome, kada vėl galėsime pradėti žaisti futbolą. Iš pradžių galvojome apie savaitę, vėliau apie dvi, o tada jau žiūrime, kad ir du mėnesiai prabėgo. Visą laiką ruošėmės, individualiai dirbome pagal trenerių sudarytas programas ir sezono atnaujinimą pasitikome gerai pasiruošę fiziškai. Pats viso sezono metu jaučiausi puikiai, o tai leido demonstruoti gerą žaidimą.
Šiemet teko žaisti ne tik centro saugo pozicijoje, bet ir prisiminti ankstesnius laikus bei žaidimą puolėjo vietoje. Kaip jauteisi žaisdamas keliose pozicijose?
Aš treneriui esu pasakęs, kad jei reikės, galėsiu žaisti ir gynėjo pozicijoje. Man nebereikia žiūrėti į savo statistiką, nes kuo vyresnis tampu, tuo svarbesni man yra komandos rezultatai, norisi jai padėti ir kiek įmanoma daugiau pasiekti. Žinoma, puolime žaidžiau nuo pat jaunystės ir centro saugu tapau tik vėliau, bet esu pasiruošęs žaisti visur. Svarbiausia yra gauti laiko aikštėje ir duoti naudos komandai.
UEFA Europos lygos atrankoje patirtas skaudus pralaimėjimas Norvegijos čempionams, bet ar ta dvikova komandai ką nors davė?
Komandų lygių skirtumas buvo tikrai nemažas, bet yra ir kita medalio pusė. Taip, tai skaudus pralaimėjimas, bet mūsų jauniems žaidėjams tai yra neįkainojama patirtis, kuri pasitarnaus ateityje. Ne tik jiems, bet ir man.
Šiemet A lyga atrodė neįprastai – joje buvo tik šešios komandos. Vis tik, sezonas buvo atkaklus ir intriguojantis. Kokia tavo nuomonė?
Nors buvo tik šešios komandos, vaizdas tikrai geras. Visos komandos kovojo viena prieš kitą, o paskutinė komanda galėjo laimėti prieš pirmą. Nebuvo kažkokios labai stipriai išsiskiriančios komandos, todėl buvo labai įdomus čempionatas, kurio lygis nesumažėjo.
Kitamet lyga žada plėstis iki dešimties klubų. Ar tai geras sprendimas?
Svarbiausia, kad visos dešimt komandų galėtų užbaigti sezoną taip pat sėkmingai, kaip jį ir pradėjo. Žinome, kad ankstesniais metais būdavo ir kitokių scenarijų, bet tikiu, kad galima to išvengti. Manau prie to prisidės ir Lietuvos futbolo federacija, o turėti daugiau komandų lygoje būtų naudinga.
Kadangi žaidei puikų sezoną, socialinėje erdvėje atsirado žmonės keliantys klausimą, kodėl L.Pilibaičio nėra rinktinėje? Ar buvo bent užuominų, kad vėl apsivilktum rinktinės marškinėlius?
Būti pakviestam į rinktinę yra garbė kiekvienam futbolininkui ir buvo vienas malonumas joje žaisti. Pastaraisiais metais jokių pokalbių apie rinktinę nebuvo, bet jei treneriai nuspręstų, kad esu reikalingas, būčiau pasiruošęs. Vis tik, manau, kad paskutiniai rinktinės rezultatai yra neblogi ir treneriai ten atlieka gerą darbą.
