Kauno rajone baigėsi „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ inicijuoto projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ renginiai. Projektas, kuris tęsis ir kitais metais, buvo skirtas Kauno rajono bendruomenės bei kultūros sektoriaus stiprinimui. Koks pokytis įvyko ir kaip pasikeitė Kauno rajonas?
Jei kalbėti apie „Šiuolaikines seniūnijas“ skaičiais, Kauno rajone įvyko 37 renginiai, kuriuose dalyvavo ar apsilankė apie 10 tūkst. žmonių, o prie Kauno rajono bendruomenių prisijungė ir joms padėjo net 133 profesionalūs menininkai. Seniūnijose sukurti 29 ilgalaikiai meno kūriniai – parodos, gatvės meno objektai, skulptūros, filmai, maršrutai, audiogidas ir kiti. Iš 25 Kauno rajono seniūnijų šiemet buvo siūloma iš naujo susipažinti net su 15 – vietos bendruomenės, kultūros įstaigos, verslo partneriai ir įvairių sričių kūrėjai susivienijo tam, kad atskleistų įdomiausius dalykus apie kiekvieną miestelį.
Finaliniai renginiai – aukštos meninės kokybės
Programos „Šiuolaikinės seniūnijos“ kuratorė Augustina Kalesnikienė sako, kad visus projektus įgyvendinti pavyko, o projekto finaliniai renginiai buvo aukštos meninės kokybės. Kalbėdama apie konkrečias seniūnijas kuratorė įvardijo Raudondvarį, kur baigiamajame renginyje šoko apie 100 žmonių – ir vaikai, ir tėvai, ir seneliai.
„Seniūnijose sukurti audio gidai, įvairūs maršrutai, pasikeitė ir meno kūrinių pobūdis. Pavyzdžiui, Linksmakalnyje praėjusiais metais įvyko šiuolaikinio cirko pasirodymas, įtraukiantis visą bendruomenę. Šiemet seniūnijose atsirado daugiau kitokių kūrinių – gatvės menas, instaliacijos, maršrutai, kuriuos galima išbandyti žmonėms, keliaujantiems vieniems, su pora ar šeima. Tiek gatvės meno kūriniai, tiek instaliacijos buvo kuriami kartu su bendruomene, vyko dirbtuvės, buvo diskutuojama apie tai, ką bendruomenė kūriniu nori pasakyti apie konkrečią vietą.
Patys bendruomenių atstovai įsivardijo, kad bendruomenių suaktyvėjimas yra didžiausia projekto sėkmė tiek pernai, tiek ir šiemet. Bendruomeniškumas labiausiai pasijuto susivienijant prieš baigiamuosius renginius. Tačiau, kalbant apie pokyčius, aš pridėčiau ne tik bendruomeniškumą, tačiau ir naujų veiklų atsiradimą, naujas formas, žmonių, kurie seniau nevaikščiodavo į renginius, įsitraukimą. Tą šiemet sakė patys seniūnijų kultūros centrai“, – kalbėjo kuratorė.
A.Kalesnikienė taip pat įvardijo Lapių seniūnijoje vykusį pirmąjį ekologijos festivalį, kurį sukūrė pati bendruomenė, padedant kultūros centrui ir „Kaunas 2022“. „Tai reiškia, kad jų bendruomeniškumas perėjo į kitą lygmenį – jie patys kūrėsi sau kultūrinę paslaugą. Buvo labai įdomu stebėti, kaip jie augo ir užaugo, besiruošdami šiam renginiui.
Dar vienas iš stipresnių projektų – Akademijoje lapkričio mėnesį bus atidaroma bendruomenės prekių parduotuvė. Tai – vienas iš sėkmingiausių šių metų atvejų, kai bendruomenė savo jėgomis sutelkė įvairius vietos amatininkus, verslininkus, aktyvistus ir jų produkciją pristatys parduotuvėje. Čia bus prekiaujama tik tuo, kas sukurta Akademijoje. Parduotuvė tarnaus ir bendruomenės reikmėms – gauti pinigai bus skirti vietos kultūrinių paslaugų kūrimui“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasiteisino menininkų įtraukimas
A.Kalesnikienė įvardijo ir sustiprėjusius žmonių komunikacijos įgūdžius. „Žinoma, renginiai seniūnijose vyko ir anksčiau, tačiau dabar bendruomenės atrado naujų būdų kaip komunikuoti, labiau pasitelkiant socialinius tinklus, ieško kitų galimybių, kaip pritraukti žmones ir juos išlaikyti. Labai pasiteisino menininkų įtraukimas į vietos bendruomenes – kai į procesą įsilieja žmogus iš išorės, jis parodo tos vietos svarbą, sudėlioja akcentus visai kitoje šviesoje. Taip auga bendruomenės pasididžiavimas ta vieta. Šiuo atveju kalbu apie bendruomenę plačiąja prasme – visi gyventojai, visos vietos kultūros įstaigos“, – sakė A.Kalesnikienė.
Dar viena projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ sėkmės dalis – partnerių įsitraukimas. Nė viena bendruomenė, nė viena kultūros įstaiga projekto neįgyvendino viena: „Padėdavo seniūnijos, mokyklos, darželiai, bendruomenės pačios susirado rėmėjų. Pavyko plačiau pažvelgti į tiek į kultūrą, tiek į bendruomeninį aktyvumą.“
Išjudino Kauno rajono bendruomenę
„Liko materialūs objektai ar pastatytas filmas, bet yra didesnis – vidinis pokytis bendruomenėse. Tai padės toliau ieškoti, atrasti ir spręsti seniūnijų aktualijas ar net ir problemas kultūros pagalba“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja kultūrai Alvyra Čičinskienė. Pasak A.Čičinskienės, baigėsi tik šių metų projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ veiklos – jos bus tęsiamos iki 2022 metų auginant renginius ar veiklas, kurios buvo pradėtos.
„Kad nauda didelė, supratome jau praėjusiais metais, kai dalyvavome finaliniuose renginiuose. Naujos formos, renginių įvairovė, kitokia raiška, veiklose dalyvaujantys nauji bendruomenių nariai – „Kaunas 2022“ suburta komanda ir pakviesti menininkai išjudino Kauno rajono bendruomenę, pasiūlė daug naujų idėjų ir iššūkių. Mano nuomone, projektas labai naudingas – sutelkė kultūros darbuotojus ir bendruomenės narius bendram darbui, padėjo susimąstyti apie tos seniūnijos aktualijas, ir toliau ieškoti savo krašto savitumo, išskirtinumo“, – kalbėjo A.Čičinskienė.
Kalbant apie kultūrą yra svarbu stipri vietos bendruomenė, nes jai ir skirtas kultūros vyksmas: „Didžiausia problema – išjudinti vietos bendruomenę, įtraukti ją į kultūrines veiklas. Situacija labai skirtinga įvairiose seniūnijose: vienose yra daug aktyvių žmonių, aktyvių bendruomenės centrų, kitur žmonės labiau užsisklendę, nedrįstantys ar nenorintys įsitraukti. Įvairesnės – turinio ir formos – veiklos, aukštos kokybės kultūros paslaugos, kūrybiški ir aktyvūs kultūros darbuotojai, šiuolaikiška infrastruktūra padeda gausiau pritraukti bendruomenę į kultūrines veiklas.“
Kaip sakė A.Čičinskienė, bendri projektai, kūrybiškos veiklos, gražūs tarpusavio santykiai stiprina pačią bendruomenę. „Kultūra ir investicijos į ją tiek mieste, tiek kaime duoda ilgalaikę naudą kuriant tvarią valstybę, gražina Lietuvą, suteikia mums galimybes atrasti, ugdyti save, įgyvendinti svajones ir taip sukurti visos Lietuvos tautos identitetą“, – sakė pašnekovė.
Kasmet organizuoja apklausas
Pasak A.Čičinskienės, pagrindinė šiuolaikinės kultūros nuostata – asmens ir bendruomenės savivertės, kūrybingumo ugdymas. „Dažnai, sakoma, kad kaimiškoji kultūra nieko verta, kad tikroji kultūra – tai miesto kultūra. Tačiau XXI amžiuje tiek mieste, tiek kaime galima gyventi dvasingai, turiningai ir prasmingai. Kauno rajonas patrauklus savo gilumine kultūrine pasaulėjauta, nes žmonės dar nepraradę iš tėvų ir senelių perduotų gyvybingų kultūrinių šaknų. Kultūros paveldas yra vertybių išteklius, etnokultūrinė sistema, kuriuos išsaugoti padeda būtent kaimo kultūra“, – kalbėjo A.Čičinskienė.
Kauno rajone yra daug pavieniai kuriančių tautodailininkų, veikia Piliuonos tautodailės studija, neseniai savo parodą pristačiusi Izraelyje, studijos narių parodos pristatytos įvairiose Europos šalyse. „Rajone gyvena ir kuria gerai žinomi medžio drožėjai. Kauno rajone kultūros paslaugos teikiamos atsižvelgiant į gyventojų kultūrinius poreikius, o dėl to kasmet organizuojamos ir apklausos.
Turime puikius tradicinius renginius – „Aitvarų festivalį“ Zapyškyje, „Akacijų alėją“ Kulautuvoje, roko festivalį Ramučiuose, liaudies šokių festivalius Raudondvaryje, Garliavoje, Kurorto šventę Kačerginėje ir daugybę kitų renginių. „Raudondvario dvaras“ teikia puikias kultūros paslaugas, ten organizuojami didieji rajono renginiai, įžiebiama rajono Kalėdų eglė. Po restauracijos pristatyta visuomenei Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia – gotikos paminklas, reprezentuojantis Kauno rajoną, kuri svetingai priima tiek pavienius lankytojus, tiek ekskursijas. Planuojami ir įvairūs renginiai, koncertai, susitikimai“, – pasakojo A.Čičinskienė.
Savivaldybė yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis su profesionalaus meno įstaigomis – Kauno muzikiniu, Nacionaliniu dramos teatru, Kauno filharmonija ir kitomis, todėl čia vyksta ir profesionalaus meno sklaida: „Kauno rajono savivaldybė nuolat skiria dėmesio tam, kad rajone būtų ir profesionalaus meno sklaida, o žmonės turėtų galimybių išvysti kultūros profesionalų pasirodymus.“
Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.
Nuotr.M. Plepio
