Kinija nuo praėjusių metų pabaigos taiko vis griežtesnes koronaviruso kontrolės priemones importuojamoms prekėms. Šalies įmonėms, dirbančioms su šiomis prekėmis, valdžios institucijos parengė keturias naujas technines gaires dėl konteinerių ir išorinių pakuočių dezinfekavimo bei kitų taikomų priemonių. „Šios gairės gali turėti reikšmingos įtakos visam importui į Kiniją“, – sako žemės ūkio atašė Kinijoje Kristina Mineikienė.
Gairėmis nustatomi visų iš užsienio įvežamų prekių ir transporto priemonių dezinfekcijos bei tvarkymo, personalo ir produktų atsekamumo reikalavimai. Jose nurodoma, kad visi importuojami produktai turi būti laikomi atskirai nuo vietinių produktų. Su importuojamais produktais dirbantys žmonės Kinijoje turės būti paskiepyti ir izoliuoti nuo kitų gyventojų. Daug kur Kinijoje jau veikia ir privalomo produktų atsekamumo sistemos.
Ankstesni Kinijos reikalavimai šaldytai žuvų ir mėsos produkcijai jau sulėtino importo procesus. Šioje šalyje produktus galima tvarkyti tik paskirtuose atvykimo sandėliuose, būtina dezinfekuoti pakuotes.
Kontrolė išplėsta ir atsižvelgiant į produktų kilmės šalį. Iš užsienio įmonių, kuriose įvyko koronaviruso protrūkių tarp darbuotojų ir apie tai buvo paskelbta žiniasklaidoje, atimta teisė importuoti į Kiniją.
,,Kinijoje dėl koronaviruso taikomi apribojimai yra labai specifiniai. Jie gali būti skirtingi regionams ar net atskiriems uostams ir jų sandėliams, tad Lietuvos eksportuotojai turėtų į tai būtinai atsižvelgti”, – situaciją apibūdina K. Mineikienė.
Bendrovės turėtų įvertinti ir pavojų dėl siuntų į Kiniją vėlavimo. Jau dabar yra informacijos apie perkrovas Tianjine – viename didžiausių šaldytos mėsos importo uostų, blokuotas ir Daliano uostas. Kai kuriuose pasaulio uostuose jau kilo problemų dėl produkcijos sandėliavimo ir konteinerių trūkumo, kol jie stovi Kinijos uostuose.
Kinijoje dažnai skelbiama apie koronaviruso protrūkius tarp logistikos darbuotojų, susijusių su įvežamomis siuntomis, ypač šaldytų produktų. Šios šalies sveikatos priežiūros institucijos mano, jog būtent šaldyti produktai ir jų pakuotės pernešė virusą į Kiniją, nes jis ilgiau aktyvus esant žemai temperatūrai. Nuo 2020 m. rudens taip manoma apie visus iš užsienio atvykstančius produktus ir jų pakuotes, motyvuojant tuo, kad esant šaltam žiemos klimatui visoje logistikos grandinėje gali būti palankios sąlygos plisti virusui.
Kitose šalyse, pavyzdžiui, Australijoje, nesiimama jokių priemonių tarptautinei prekybai riboti, nes pakuotės ir importuoti produktai nelaikomi infekcijos šaltiniu. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos teigimu, šiuo metu nėra mokslinių įrodymų apie koronaviruso plitimą per maistą ar jų pakuotes.
