Kauno klinikose per metus gimsta apie 500 neišnešiotų naujagimių. Vienas jų – šiaulietės Gitanos mažylis Tajus, gimęs 23 nėštumo savaitę ir svėręs vos 850 gramų, neseniai sugrįžo į namus. Berniuko mama prisimena, kad pirmuosius gimdymo pradžios simptomus pajuto netikėtai. „Pasirodė, kad nubėgo vandenys, todėl grįžau į namus ir iš karto nuvykau į ligoninę, – pasakoja moteris. – Vėliau, naktį, pajutau stiprų skausmą. Atėjęs gydytojas pasakė, kad prasidėjo sąrėmiai ir turiu skubėti į gimdymo palatą.“
.JPG)
Šiauliuose gimęs Tajus dėl sunkios būklės nedelsiant atvežtas į Kauno klinikas, kuriose praleido apie tris mėnesius. Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė pastebi, kad dėl itin nebrandžių berniuko plaučių apie du mėnesius jam taikyta pagalbinė plaučių ventiliacija. „Pirmąsias aštuonias paras jam skirta dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV), vėliau – teigiamo slėgio deguonies terapija (CPAP) ir didelės tėkmės deguonies terapija, – apie berniuko gydymą kalba profesorė. – Taip pat jam taikytas sudėtingas gydymas antibiotikais.“
Tajui prireikė ir eritrocitų perpylimo dėl besivystančios anemijos, o kadangi negalėjo valgyti pats, jam skirtas parenterinis matinimas. „Pacientas turėjo neišnešiotiems naujagimiams būdingą atvirą arterinį lataką, trikdantį kraujotaką ir kvėpavimą. Pritaikius medikamentinį gydymą, šis latakas prisivėrė, todėl berniuko būklė pradėjo gerėti“, – teigia prof. R. Tamelienė.
Šiuo metu Gitanos sūnelis jaučiasi gerai. „Tajus priaugo svorio, pradėjo pats valgyti, – šypsosi mama. – Dėkojame visai Kauno klinikų medikų komandai, kad šiandien galime džiaugtis šiuo mažu stebuklu savo namuose.“
Klinikos vadovė pastebi, kad Lietuvoje gimstančių neišnešiotų naujagimių skaičius – pastovus, tačiau džiugina neišnešiotų naujagimių, gimusių anksčiau nei 32 nėštumo savaitę, išgyvenamumo rodikliai. „Jei 2013 metais naujagimių, gimusių 22-23 nėštumo savaitę išgyvenamumas siekė 20 proc., o gimusių 24-25 savaitę – 60,9 proc., tai 2017 m. 22-23 nėštumo savaitę gimusių naujagimių išgyvenamumas jau siekė 62,5 proc., o gimusių 24-25 savaitę – 70,6 proc.“, – pasakoja prof. R. Tamelienė.
Anot jos, pagrindinis neonatologijos pasiekimus lėmęs veiksnys – regionalizacija, kai visa būtina pagalba mažiausiems neišnešiotiems ir sunkiausių būklių naujagimiams sutelkta dviejuose Perinatologijos centruose: Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikose. Šalyse, kuriose regionalizuota pagalba gimdyvėms ir naujagimiams, yra geresni išgyvenamumo rodikliai. „Galime didžiuotis, kad Lietuvoje kūdikių mirtingumas yra reikšmingai sumažėjęs ir netgi geresnis nei kai kurių didesnių Europos valstybių. 2020 metais kūdikių mirtingumo rodiklis Lietuvoje buvo 2,78 iš 1000 gimusių naujagimių, kai tuo tarpu 1990 metais šis rodiklis siekė 10-15 mirštančių naujagimių iš 1000“, – pasakoja profesorė.
Kauno Perinatologijos centras – tai didžiausias aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas gimdyvėms ir naujagimiams teikiantis centras Lietuvoje. Čia gydomi neišnešioti naujagimiai, gimę iki 34 nėštumo savaitės arba sergantys naujagimiai, turintys įgimtas infekcijas, genetines ar kitas ligas, taip pat naujagimiai gimdymo metu patyrę hipoksiją.
Lapkričio 17 dieną minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Minint šią progą, Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje atidaryta asociacijos „Padedu augti“ fotografijų paroda, kurioje įamžintos neišnešiotų naujagimių šeimos. Nuo 2011 metų asociacija „Padedu augti“, teikianti visokeriopą pagalbą neišnešiotų ir sergančių kūdikių šeimoms, kasmet Kauno klinikose organizuoja Pasaulinės neišnešiotų naujagimių dienos renginius. Lanko ir sveikina šeimas palatose.
Kauno klinikų informacija
