Vis daugiau kauniečių jungiasi prie centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemos, o ekspertai sutaria, kad tai yra pats saugiausias ir patogiausias patalpų šildymo būdas. Tuo tarpu sąskaitas gyventojams efektyviausiai mažina pilnai renovuoti pastatai.
Biokuro svarba
Kauno technologijos universitete vyko tradicinė konferencija „Šilumos energetika ir technologijos 2017”, į kurią susirinkę žymūs savo srities specialistai bei mokslininkai aptarė pagrindines Lietuvos energetikos aktualijas, gilinosi į reikšmingiausias problemas, apžvelgė įgyvendintus projektus, raidos tendencijas ir ateities perspektyvas. Konferencijos dalyviai situaciją šilumos energetikos srityje nagrinėjo trimis svarbiausiais – šilumos gamybos, tiekimo ir energijos taupymo – aspektais. Dauguma pranešėjų akcentavo būtinybę didinti biokuro naudojimą šilumos gamybos srityje. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas pastebėjo, kad Lietuva turi gausius biomasės išteklius, todėl jos naudojimas yra perspektyvus tiek ekonomine prasme, tiek ekologine. „Deginamas biokuras kur kas mažiau teršia aplinką, todėl dėl jo reikšmingos įtakos miestų ekologinei būklei, reikia siekti, kad ši žaliava taptų pagrindine šilumos gamyboje. Be to, biokuro gavyba, tiekimas ir kitos su jo panaudojimu susijusios sritys sudaro svarbų Lietuvos ekonomikos sektorių, kuriame šiuo metu yra sukurta virš 7000 darbo vietų“, – teigė V. Stasiūnas. Jam pritarė ir Lietuvos Respublikos Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, pažymėjęs, jog Vyriausybės programoje yra numatyta pasiekti, kad biokuras iki 2020 m. sudarytų 80 proc. viso šilumos gamyboje naudojamo kuro.
Kaunas – sėkmės pavyzdys
Autoritetingi energetikos specialistai minėjo Kauną kaip sėkmingą šilumos ūkio tvarkymo pavyzdį. Jų teigimu, Savivaldybės valdoma akcinė bendrovė „Kauno energija“, įdiegus efektyvius biokuro deginimo įrenginius, sugebėjo padidinti šilumos gamybos ir tiekimo efektyvumą, sumažino sąnaudas ir užtikrina stabilų energijos tiekimą tolydžio mažėjančiomis kainomis. Būtent Kaune vis daugiau šilumos pagaminama iš biokuro, kuris tam tikromis šildymo sezono dienomis sudaro net 80 proc. naudojamo kuro. Ekspertai taip pat gyrė Kauną dėl neabejotinos pažangos šilumos tiekimo srityje, atkreipę dėmesį, kad vien per ateinančius trejus metus AB „Kauno energija“ yra numačiusi investuoti daugiau nei 85 mln. eurų į šilumos perdavimo tinklų rekonstrukciją bei plėtrą. Gamybos ir tiekimo sistemų modernizavimas ne tik leido sumažinti paslaugos kainas, bet ir, savo ruožtu, paneigė mitą apie centralizuoto šildymo nepopuliarumą tarp Kauno miesto gyventojų ir įmonių.
Daugėja prisijungusiųjų
Objektyvūs duomenys rodo, kad jau nuo 2014 m. prisijungusių prie CŠT vartotojų skaičius vis augo, o 2016 m. prijugta net 17 000 megavatų galios daugiau nei atjungta. Tiesa, pastebėta ir tam tikrų trūkumų Kauno šilumos ūkyje: kai kurie mokslininkai skeptiškai vertino nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) veiklą dėl dažnai pasitaikančių šilumos tiekimo sutrikimų. „Viena vertus, konkurencija skatina paslaugos kainos mažėjimą – tai, be abejo, yra gerai. Tačiau pernelyg didelis šilumos tiekėjų skaičius trukdo normalios rinkos egzistavimui. Pasitaiko atvejų kai vasaros metu šiluminę energiją tiekia tik keturi NŠG, o, tarkime, dar šeši tiekti negali dėl pasiūlytos didesnės kainos. Nemanau, kad tai normalu. Be to, NŠG neretai sukelia technines problemas šilumos tiekėjui“, – trūkumus įžvelgė Juozas Gudzinskas, KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas.
Atnaujins katilines
Vis tik, nepaisant šių nedidelių trūkumų, Kaunas puikiai tvarkosi šilumos tiekimo srityje, tą pripažįsta ir mūsų miestą aplankę svečiai iš Ukrainos ar Baltarusijos. Atsakingų asmenų delegacijos iš minėtų šalių atvyksta į Kauną pasisemti patirties kaip efektyviai tvarkyti šilumos ūkį. Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius taip pat džiaugėsi kauniečių pasiekimais ir žadėjo Vyriausybės pagalbą atnaujinant biokuro katilines bei tęsiant Kauno kogeneracinės elektrinės projekto vystymą.
Sutaupyti padeda renovacija
Neretai žmonės klaidingai galvoja, kad dėl didelių sąskaitų žiemą kalta centralizuoto šildymo sistema, tačiau energetikos ekspertai vieningai tvirtina, kad kainas išpučia ne šildymo būdas, o nesutvarkyti ir energetiškai neefektyvūs namai. Energetikos ministerijai atstovaujantis V. Macevičius skaitydamas pranešimą pabrėžė, kad padeda pastatų modernizavimas padeda efektyviai taupyti šilumą ir patvirtino, kad Vyriausybė siekia renovuoti kuo daugiau valstybės įmonėms ir institucijoms priklausančių statinių. Jam pritarė ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas: „Tik nerenovuotų namų gyventojus gąsdina sąskaitos už šildymą. Šilumos vartojimo grandinėje didžiausi energijos nuostoliai susidaro paskutinėje grandyje, t.y. pastate. Kauniečiams patariu ne galvoti apie atsijungimą nuo saugios ir patogios centralizuoto šildymo sistemos, o ryžtingai nuspręsti modernizuoti gyvenamąjį būstą: būtinai reikia atnaujinti šilumos punktus namuose, apšiltinti sienas, pakeisti vamzdynus, įstiklinti balkonus, kitaip tariant, atlikti pilną renovaciją“. Jis taip pat nuogąstavo, kad pačių gyventojų šildomi nuosavi namai didina oro užterštumą. “Individualaus šildymo oro tarša yra nekontroliuojama, todėl manau, kad atlikus sąnaudų ir naudos analizę bei pasinaudojus ES šalių patirtimi, tokius miesto teritorijoje esančius gyvenamuosius namus būtina prijungti prie centralizuoto šildymo tiekimo tinklų arba sudaryti galimybę jiems įsirengti aplinkos neteršiantį šildymo būdą“, – išeitį siūlė vienas garsiausių ir labiausiai patyrusių Lietuvos šiluminės energetikos ekspertų.
