Gyventojai, nusivylę valstybinės renovacijos programa, ieško kitų būdų kaip tvarkyti savo senstančius daugiabučius. Užuot laukę malonės, žmonės naudojasi etapinės renovacijos privalumais.
Kaune, S.Daukanto g. daugiabutyje gyvena Vytauto Stanislavičiaus mama. Rūpintis buitimi mamai padedantis vyras neslėpė, kad namo bendruomenė apie valstybinę renovaciją nė nediskutavo. Daugiausia name gyvena vyresnio amžiaus kauniečiai, todėl finansinės šių žmonių galimybės gana ribotos.
Vis gi kai kuriuos bendrus namo reikalus imtasi spręsti ir, panašu, kad sprendimai nebuvo klaidingi. „Buvo pakeistos namo laiptinės durys ir langai. Gražiai padarė, namas gražiau atrodo ir, aišku, šilčiau bendrose patalpose“, – pasakojo V.Stanislavičius.
Sovietinės statybos name esantys radiatoriai dabar tarnauja pagal paskirtį – šildo laiptinę, o ne orą. „Senieji langai ir durys skaičiavo daugiau nei 40 metų. Vėjas truputį papūsdavo ir per skyles į laiptinę patekdavo šaltis. Durų langus nuolat išdaužydavo, spynos užsikirsdavo. Dabar tokių problemų nėra. Mes patenkinti“, – tvirtino kaunietis.
Pasak V.Stanislavičiaus, pusę metų namo gyventojai mokėjo būsto administratoriui už atliktus darbus. „Vietoj 10 eurų per mėnesį reikėjo papildomai mokėti gal 30 ar 40 eurų. Tačiau efektas vertas tų pinigų“, – spėjo įsitikinti kaunietis.
Vyras neatmetė, kad gal būtų visai pravartu pagalvoti apie kitus namui naudingus remonto darbus. „Pirmiausia reikėtų pamatyti skaičius ir kas už tuos pinigus būtų atlikta. Be jokios abejonės reiktų tartis su visais namo gyventojais. Tačiau septintame dešimtmetyje statytas namas jau stipriai nusidėvėjęs – ir vandens bei kanalizacijos vamzdynas, ir šilumos mazgas. Gerai, kad dar nekrenta balkonai, kaip kaimyniniame name“, – pasiryžimą kitiems darbams svarstė V.Stanislavičius.
Bendrovės “Mano būstas” specialistai pastebi, kad etapinė renovacija – šlubuojančios valstybinės renovacijos alternatyva. Butų savininkams, padedant namo valdytojui, pažingsniui ir kompleksiškai siūloma susitvarkyti namą etapais per keletą metų.
Būstų administratoriai pastebi, kad gyventojai ir taip jau eilę metų po truputį tvarkosi namus. Namo valdytojai siūlo darbus suplanuoti nuoseklesne ir naudingesne tvarka – pradėti nuo tų, kurie efektyviausiai taupo energiją ir yra mažiausia finansinė investicija.
„Pradėti reiktų nuo tų vietų, kurias labiausiai skauda. Baigti siūlome tais darbais, kurie neduoda tokio energetinio efekto, o yra tik kosmetiškai gražūs, – patirtimi dalinasi „Mano būsto“ Pardavimų ir plėtros grupės vadovas Julius Paulauskas. – Tarkime stogas. Jo apšiltinimas duoda didelį efektą taupant šilumą, o investicija ganėtinai maža. Toliau galėtų sekti galinių sienų šiltinimas. Šilumos energijos taupymo ir prasme tai palanku gyventojams, o investicijos sąlyginai nedidelės. Laiptinės langai, durys – taip pat neantraeilis dalykas.“
Daugiabučių valdytojai parengia tvarkymo planą – vienais metais stogas, po to sienos, šildymo sistema ir taip – kokiems 5 metams į priekį. „Mūsų paskaičiavimais etapinė renovacija netampa brangesne nei valstybinė. Taip, valstybinės renovacijos apimtyje gyventojams suteikiama parama. Tačiau sudėjus visus bankų paskolos procentus, projektų rengimus ir laiką, kuris gaištamas visai biurokratinei sistemai, iš esmės gaunasi beveik tas pats“, – pastebi J.Paulauskas.
Administratoriai primena, kad vienais metais apsišiltinus stogą, kitais metais gyventojai jau sutaupo. Sutaupyti pinigai galėtų būti kaupiami ir skiriami būsimiems numatytiems darbams. Pasak J.Paulausko, daugelyje Europos šalių einama tuo principu, kad daugiabučių renovacija vyksta etapais, o ne brangiai ir iš karto.
Administratoriai primena gyventojams dar vieną svarbų namo kampą – šilumos mazgą. Bendrovės „Pastatų priežiūros tarnybos“ šildymo sistemų eksperto Artūro Adamonio skaičiavimu, daugumoje sovietinės statybos daugiabučių veikia šildymo sistemos su jau pasibaigusiu patikimos eksploatacijos laiku.
Ekspertas „Kauno dienai“ priminė 2012 žiemą įvykusią magistralinių šilumos tinklų avariją Vilniuje. Beveik 300 namų tąsyk liko be šilumos. Pasekmės brangios – paros nepatogumai plius vamzdynų keitimas daugelyje namų.
„Esant modernizuotoms šildymo sistemoms, prie minus 20 temperatūros, įvykus avarijai magistraliniuose tinkluose, galiu drąsiai pasakyti – parą namas saugus. Paprastai tiek laiko pakanka avarijos priežastims nustatyti ir sutvarkyti“, – šildymo mazgo modernizavimo naudą pabrėžė A.Adamonis.
Esant moderniai sistemai namo sistemos slėgis išlieka, taip pat palaikoma cirkuliacija.
Automatizuotame šilumos punkte yra valdiklis, kuris matuoja lauko temperatūrą ir į namą paduodamo termofikato. Namui yra nustatyta šildymo kreivė, kai išorės temperatūra krinta, tai valdiklis atidaro sklendes, kad paimtų daugiau termofikato ir šilumos. Jis automatiškai reguliuoja šildymą name priklausomai nuo lauko temperatūros.
Šaltinis: http://kalbakaunocentras.lt/kaunieciai-daugiabucius-modernizuoja-etapais/
