2021 01 19
Vidaus reikalų ministerijoje įvyko nuotolinė projekto „Gerojo valdymo principų diegimas Lietuvoje“ baigiamoji konferencija. Minėtas projektas buvo vykdomas 18 mėnesių. Konferencijos susirinkusiuosius pasveikino vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
„Malonu matyti prisijungusius merus, kitus savivaldybių atstovus. Šiandien pasiekėme vieno etapo pabaigą, bet tikimės ir kitų etapų bei darbų tęstinumo. Visuomet tiek savivaldos, tiek centrinės valdžios institucijos nori atliepti gyventojų lūkesčius – sumažinti biurokratiją, gerinti valdysenos pricipus. Norėčiau padėkoti tarptautiniams partneriams, nes jų parama ir bendradarbiavimas padėjo mums pasiekti gerų rezultatų“, – kalbėjo vidaus reikalų viceministras A. Abramavičius.
Jam antrino ir projekto sėkme džiaugėsi Gerojo valdymo centro prie Europos Tarybos direktorė Alina Tatarenko: „Noriu padėkoti už Jūsų darbą ir įsitraukimą aukščiausiu lygmeniu. Dėkoju visiems Europos Komisijos ir Lietuvos ekspertams, kurie padėjo pasiekti tokių gerų rezultatų, šis projektas mums yra vienas geriausių. Manau, kad dabartinė pandemija mus išmokė gero valdymo, todėl mes galime padėti žmonėms, gerinti jų gyvenimo sąlygas. Džiaugiuosi, kad Lietuvos savivaldybės aktyviai dalyvavo ir parodė, kad jos gali mokytis ir nuosekliai tobulinti savo procesus.“
Gerojo valdymo principai – tai sąžiningi rinkimai, atstovavimas ir dalyvavimas; reagavimas; veiksmingumas ir efektyvumas; atvirumas ir skaidrumas; teisės normų laikymasis; etiškas elgesys; kompetencija ir produktyvumas; inovacijos ir atvirumas pokyčiams; patvarumas ir ilgalaikė orientacija; patikimas finansų valdymas; žmogaus teisės, kultūrinė įvairovė ir socialinė sanglauda; atskaitomybė. Pažymėtina, kad šie principai tarpusavyje susiję, nes vieno principo įgyvendinimas arba nepakankamas įgyvendinimas savivaldybės veikloje turi įtakos kitų principų taikymui, taigi ir savivaldybės veiklos kokybei. Gero valdymo principų įtvirtinimas savivaldybių veikloje – tai galimybė savivaldybėms pasitikrinti, kokių trūkumų turi jų veikla ir kokios jų veiklos tobulinimo kryptys.
„Savivaldybės yra arčiausiai gyventojų, todėl mes stengiamės remti projektus, kurių rezultatai yra tiesiogiai susiję su gyventojais. Gyvename neįprastu laikotarpiu, kai labai daug reikėjo pergalvoti ir prisitaikyti prie naujų sąlygų, taigi džiaugiuosi, kad mes sugebėjome tą padaryti“, – teigė Europos Komisijos Reformų generalinio direktorato atstovė, projekto koordinatorė Susanne Caarls
Projektą „Gerojo valdymo principų diegimas Lietuvoje“ įgyvendino Europos Taryba ir Gerojo valdymo centras prie Europos Tarybos, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija ir VšĮ Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“.
Šio projekto metu buvo atliktas regioninės politikos situacijos vertinimas, paremtas gerąja Europos praktika, pateiktos rekomendacijos Vyriausybei ir Seimui. Į pastarąsias buvo atsižvelgta, koreguojant Regioninės plėtros įstatymą. Taip pat pritaikyta Europos Tarybos tarpsavivaldybinio bendradarbiavimo, paremto kaimyninių savivaldybių sutarčių sudarymu, siekiant efektyvinti paslaugų teikimą gyventojams, praktika 6 bandomosiose savivaldybėse. Šio projekto metu buvo parengta Piliečių įtraukimo į savivaldybių sprendimų priėmimo procesus strategija.
Lapkričio pabaigoje 14 savivaldybių buvo apdovanotos Europos Tarybos ženklu už nepriekaištingą valdymą. Atliekant etaloninį gerojo valdymo vertinimą, dalyvavo 35 savivaldybės. Jos turėjo įvykdyti socialines apklausas ir gauti duomenis, kaip gyventojai, savivaldybių tarybų nariai bei savivaldybių darbuotojai vertina savivaldybių darbo kokybę. Iš viso buvo užpildyta daugiau nei 11 tūkstančių anketų. Tokie apdovanojimai Lietuvoje vyko pirmą kartą.
