Žiema – pagrindinis laikotarpis, kai ūkininkai ruošiasi kitų metų derliui, ieškodami kokybiškiausių veislių sėklų. Žemės ūkio ekspertai pastebi augantį dantinio tipo kukurūzų veislių populiarumą. Vienu svarbiausiu to elementu įvardijamas šių veislių suderinamumas su lietuviškais orais, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kaip teigia AB „Linas Agro“ tiesiogiai pavaldžios „Dotnuva Seeds“ produkto ekspertas Robertas Visockis, skirtumai tarp grynojo dantinio ir kietojo–dantinio tipo kukurūzų veislių yra pakankamai akivaizdūs.
„Lietuvoje įprasto pavasario sąlygos – itin tinkamos kietojo–dantinio tipo veislei, todėl tokie kukurūzai pradeda augti anksčiau nei grynojo dantinio tipo veislės pasėliai. Pavasarį esant žemesnėms temperatūroms, laukuose, kuriuose vyrauja vidutinės ir sunkesnės sudėties dirvožemiai, būtent kietojo–dantinio tipo veislės, o ne grynojo dantinio tipo veislės yra geriau prisitaikiusios augti. Nors intensyvesniam augalų vystymuisi dantinio tipo veislėms reikia aukštesnių dirvožemio ir aplinkos temperatūrų, šios veislės geriau toleruoja ir auga lengvesnio tipo dirvožemiuose“, – sako R. Visockis.
Efektyvesnis krakmolo panaudojimas
Kitas kietojo–dantinio tipo kukurūzų privalumas – efektyvesnis krakmolo panaudojimas. Kaip teigia R. Visockis, šio tipo kukurūzai savo sudėtyje turi tiek kietojo, tiek ir minkštojo krakmolo, dėl ko šių kukurūzų silosu šeriamos karvės krakmolą įsisavina tolygiau ir efektyviau.
„Grynojo dantinio tipo kukurūzai turi tik minkštojo krakmolo, kuris – itin greitai įsisavinamas ir suvirškinamas. Tačiau toks staigus energijos pliūpsnis karvėms, ypač auginamoms tuose ūkiuose, kuriuose kukurūzų silosas sudaro didesnę šėrimo raciono dalį, nėra gerai, ir netgi gyvuliui gali sukelti acidozę. Geriausia, kad paruoštame pašare būtų balansas tarp kietojo ir minkštojo krakmolų: kol minkštasis krakmolas suvirškinamas priešskrandyje, kietasis nukeliauja į žarnyną ir įsisavinamas per ilgesnį laikotarpį“, – teigia „Dotnuva Seeds“ produkto ekspertas.
Turimais skaičiavimais, kietojo–dantinio tipo kukurūzai, palyginti su dantiniais, gali savyje sukaupti nuo 5 iki 10 proc. daugiau krakmolo, labiausiai dėl to, kad cukraus vertimo į krakmolą procesas prasideda anksčiau. Dantinio tipo kukurūzams pasiekti tą patį kiekį krakmolo reikia šiek tiek daugiau saulėtų ir šiltų dienų.
Naudingumo skirtumas – iki 300 litrų pieno per metus
Tačiau esminis, pienininkystės ūkius labiausiai dominantis skirtumas – kukurūzų virškinamumas ir jo nulemtas primilžio naudingumas. R. Visockio teigimu, dažniausiai virškinamumas gali būti 2–3 proc. geresnis kietojo–dantinio tipo kukurūzų naudai, tačiau tam turi įtakos ir pačios veislės genetinės savybės.
„Nors 2–3 proc. ir neatrodo didelis skirtumas, bet tai reiškia papildomus 300 litrų pieno iš vienos karvės per metus. Jei pienininkystės ūkis – tikrai didelis, laikoma apie 1000 karvių, per metus papildomai būtų primelžiama apie 30 tonų pieno“, – sako „Dotnuva Seeds“ produkto ekspertas R. Visockis.
Vis dėlto, pasak įmonės atstovo, tinkamiausios kukurūzų veislės pasirinkimas priklauso nuo ūkio tikslų: ar norima užsiauginti siloso masės, suteikiančios koncentruotos energijos, ar turėti didesnį kiekį pašarinės masės, bet mažiau energijos. „Norintieji užsiauginti daugiau pašarinės masės, turėtų rinktis dantinio tipo kukurūzus: nors krakmolo jie turės mažiau, bendras masės kiekis bus didesnis. Kietojo–dantinio tipo kukurūzus turėtų rinktis tie ūkininkai, kuriems svarbu ekonominis naudingumas: gauti kuo daugiau pieno su mažesniu pašaro kiekiu.“
Apie „Dotnuva Seeds“
Per praėjusius finansinius metus „Dotnuva Seeds“ pagamino 32 tūkst. tonų sertifikuotų javų, rapsų, žolių mišinių sėklų. Bendrovės sėklų fabrikas Dotnuvoje „Dotnuva Baltic“ per metus pagamina apie 27 tūkst. tonų sėklų. UAB „Dotnuva Seeds“ yra tiesiogiai pavaldi akcinei bendrovei „Linas Agro“, kuri yra didžiausia pagal pajamas AB Akola group valdoma įmonė ir viena didžiausių agroverslo įmonių bei grūdų eksportuotojų Baltijos šalyse.
