Vilnius, lapkričio 4 d. (ELTA). Siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis kartu su socialdemokratų frakcijos kolegomis, taip pat liberalų ir konservatorių atstovais įregistravo partnerystę reglamentuojančias įstatymų pataisas.
Civilinio kodekso (CK), Civilinio kodekso proceso (CPK) ir kitais dokumentų pakeitimais siūloma numatyti, kas ir kaip gali sudaryti partnerystę ir kokios būtų jos teisinės pasekmės.
Pagal projektą, partnerystė būtų laikoma civilinės būklės aktu, susitarimą dėl partnerystės sudarymo tvirtintų notaras. Ši sutartis būtų registruojama ir išviešinama Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje.
Pagal pasiūlytą projektą, „partnerystė yra dviejų asmenų (partnerių) susitarimas dėl bendro gyvenimo kuriant šeimos santykius, kuris grindžiamas partnerių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba, ryšiais ir savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.
Jei Seimas pritartų, partnerystę galėtų sudaryti pilnamečiai gyventojai, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, kurie taip pat nėra kitų asmenų partneriai.
Kaip nurodoma dokumentų aiškinamajame rašte, įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerija.
ELTA primena, kad balandžio mėnesį KT konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė CK straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.
Šiuo metu CK įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.
