Šiandien Lietuvos medicinos darbuotojai mini savo profesinę šventę – Medicinos darbuotojų dieną. Kol vyksta vakcinacijos lenktynės su pandemijos grėsme, šventiškos nuotaikos nė kvapo. Medikų dar laukia ilga COVID-19 maratono atkarpa, o net ir po jos – intensyvus uždelstų ligų gydymas. Kaip palengvinsime medikų naštą?
Po neilgai trukusių paliaubų vėl matome sunkių ligonių antplūdį, medikų komandos vėl mobilizuojasi kovai su infekcija. Tai reiškia, kad iš kitų gydymo sričių ir vėl bus atimti resursai. Tai yra viena iš pagrindinių, bet dažnai neakcentuojamų, pandemijos bėdų. COVID-19 infekcija pasiglemžia resursus, o žmonių, patyrusių traumas, laukiančių planinių operacijų ir gydymo, susirgusių ūmiomis ar sergančių lėtinėmis ligomis, nemažėja. Todėl šiomis sudėtingomis aplinkybėmis labai svarbu rasti balansą tarp kovos su pandemija ir kitų ligų gydymo.
Vienas iš penkių lietuvių serga kokia nors lėtine liga ir beveik kiekvienas iš jų – daugiau negu viena. Nors sergamumas lėtinėmis ligomis didėja tarp jaunų žmonių, įprastai maždaug kas antras į gydytoją kreipiasi tik tada, kai ligos simptomai sutrukdo kasdieninę veiklą ar apriboja darbingumo galimybes. Dabartinėmis aplinkybėmis, kai šalyje paskelbtas karantinas, šie rodikliai turėtų atrodyti dar prasčiau.
Dar iki pandemijos sveikatos priežiūros ekspertai piešė scenarijus, kuriuose prioritetas turėjo būti teikiamas sveiko gyvenimo būdo ugdymui. Kuriuose medicinos personalas būtų tik tarpininkas siekiant palaikyti gerą žmonių sveikatą. Pagal tokius scenarijus medicinos darbuotojai asmens gyvenime turėtų atsirasti ne tada, kai išsivysto ligos, o lydėti asmenį nuo jo gyvenimo pradžios bei periodiškai patarti sveikatos klausimais. Sveikatos sektoriaus veiklos prioritetas, Lietuvos žaliųjų partijos specialistų požiūriu, po truputį turėjo pereiti nuo lėtinių ligų gydymo prie lėšų perskirstymo tam, kad maksimaliai būtų galima tokių susirgimų išvengti.
Dabartinėmis aplinkybėmis sunku įsivaizduoti šių scenarijų realumą. Šiuo metu vienintelis prioritetas yra COVID-19 pandemijos valdymas, o po jos neišvengiamai teks visus resursus nukreipti į uždelstų ligų gydymą. Sveikatingumo ugdymui, panašu, teks palaukti.
Kita vertus, pačių gyventojų sąmoningumas ir savo sveikatos tausojimas dabartinėje situacijoje taip pat labai svarbus. Todėl mažiausia, ką galime padaryti, tai Medicinos darbuotojų dienos proga pažadėti sau gyventi sveikiau ir atsakingiau rūpintis savimi, galbūt taip bent iš dalies sumažinsime medikams tenkantį ir jau sunkiai pakeliamą krūvį.
Žinoma, greičiausiai šis pažadas bus tik adata šieno kupetoje, nes reikšmingi pokyčiai sveikatingumo ugdyme neateina per vieną naktį, todėl valstybės užduotis – net ir COVID-19 pandemijos aplinkybėmis ieškoti būdų, kaip užtikrinti kiekvienam žmogui prieinamą, veiksmingą, kokybišką ir pažangiomis technologijomis bei mokslu paremtą medicininę pagalbą.
Sveikatos priežiūros problemos yra „amžina tema“, žiniasklaidos puslapiuose ir Vyriausybių programose išgyvenusi ne vieną Sveikatos apsaugos ministerijos vadovą. Būtų naivu tikėti, kad dabartinė valdžia išvengs kritikos. Visos medicinos pagalbos sistemos veikimas kelia daug nerimo, medicinos darbuotojų atlyginimų kėlimas buksuoja, nuolat skleidžiama negatyvi informacija COVID-19 fone nemotyvuoja vakcinuotis. Mokykloje vaikams sakoma, kad sveikata yra brangiausias mūsų turtas, tačiau požiūris į savo sveikatą kaip į neįkainojamą dovaną nėra formuojamas, nėra sistemingo ugdymo sveikatos priežiūros klausimais.
Todėl šios medikų dienos proga visiems gydytojams, slaugytojams ir kitiems medicinos srityje dirbantiems specialistams norisi palinkėti stiprios sveikatos. O sveikatos priežiūros politiką formuojantiems ekspertams – politinės valios užtikrinant sklandų sveikatos priežiūros sistemos veikimą.
Komentaro autorė: Dr. Helga Marija Kauzonė, Lietuvos žaliųjų partijos Sveikatos komiteto pirmininkė
