Oficialiai užbaigus antrąjį karantiną, puiki proga palyginti kaip mes visi Lietuvoje migravome į internetą ir ko iš to galime pasimokyti. Per abu karantinus stebėjome reikšmingai išaugusias naujų domenų registracijas, klientai talpino kur kas daugiau svetainių, labai daug dėmesio skyrėme el. parduotuvėms, bet tuo pačiu suaktyvėjo ir sukčiai.
Nieko turbūt nenustebins, kad užsivėrus fizinėms erdvėms, pradėjome ieškoti kaip savo projektus ar idėjas iškelti į skaitmeninę erdvę. Per pirmąjį karantiną klientai buvo itin aktyvūs ir užsakė 14,3 tūkst. naujų domenų, o per antrąjį – 12,3 tūkst., kai dar ikikarantininiais 2019 metais abejais laikotarpiais užsakymų skaičius svyravo apie 10 tūkst. domenų.
Panašų vaizdą matome ir stebint užsakomų svetainių talpinimo planų statistiką. 2020 metų balandžio mėnesį, praėjus porai savaičių po pirmojo karantino paskelbimo, užsakymų skaičius šoktelėjo dvigubai, palyginti su 2019 metų balandžiu. Tokį patį dvigubą augimą fiksavome ir 2020 metų rugsėjo-lapkričio mėnesiais.
Po šoko ruošėmės iš anksto
Kokią išvadą galime daryti? Pirmasis karantinas buvo šokas ir į internetą suskubo keltis visi, kuriems labiausiai skaudėjo. Pasibaigus pirmajam ir atėjus rudeniui, lietuviai jau suprato, kad antrasis karantinas neišvengiamas ir jam pradėjo ruoštis iš anksto. Kita vertus, technologijų bendruomenė juokavo, kad Lietuvos skaitmenizaciją paskatino būtent COVID-19, tad antroji migracijos į internetą banga gali būti susijusi ir su pradėtais įvairiais naujais skaitmenizacijos projektais.
Iš mūsų matomos statistikos galime užtikrintai pasakyti, kad reikšminga dalis į internetą kėlėsi prekiauti. Nors populiariausios domenų galūnės išliko mums įprastos .LT, .COM, .EU, stebėjome didelį šuolį nestandartinių pasirinkimų, pavyzdžiui, .SHOP galūnės užsakymai 2020 metais išaugo beveik 10 kartų. Be to, paskutiniu metu populiarėja tokios galūnės, kaip .ONLINE, .SITE, .TECH, .IO, .APP ar .DEV. Dar vienas įdomus faktas, kad domenus su nestandartinėmis galūnėmis dažniau renkasi fiziniai asmenys. Tai leidžia manyti, kad per karantiną lietuviai ėmėsi ne tik kurti el. parduotuves, bet ir daugiau įvairių skirtingų technologinių projektų.
Programišiai sekė iš paskos
Natūralu, kad su masine migracija į internetą iš paskos sekė ir kibernetiniai sukčiai. Lietuvos Nacionalinis kibernetinio saugumo centras skelbia, jog pernai registruotų kibernetinių incidentų skaičius šalyje augo 25 procentais. Dalis jų buvo nukreipti būtent į interneto svetaines, kur, pasinaudoję silpnais slaptažodžiais ar neatnaujintomis turinio valdymo sistemomis (TVS), programišiai platindavo kenksmingą programinę įrangą ar nukreipdavo lankytojus į netikras, panašiai atrodančias svetaines, su tikslu išvilioti privačius vartotojų duomenis.
Todėl labai svarbu nuolat atnaujinti savo svetainės TVS, naudoti tik oficialius įskiepius ir dizaino temas, saugius slaptažodžius bei papildomas saugumo priemones.
Taip pat pastebėjome, kad ne vienas interneto naujakurys bandė registruoti domenus ar įsigyti paslaugas pateikdami melagingus duomenis ar nenaudojamus el. pašto adresus. Tai nėra teisingas kelias užsitikrinti anonimiškumą, nes, pavyzdžiui, domenų registrai draudžia netikrų duomenų naudojimą ir turi pilną teisę nutraukti paslaugų teikimą.
Paskutinė, ne mažiau svarbi įžvalga – sugalvojus sau patinkantį domeno adresą reikėtų jį ir iškart registruoti, o nepalikti kitai dienai ir rizikuoti prarasti gerą vardą savo naujam projektui. Čia konkurencija milžiniška, o geros idėjos dažnai kyla ir keliems asmenims vienu metu.
Šaltinis: LRT.LT
