Situacija Ukrainoje dėl pašonėje telkiamos Rusijos kariuomenės atrodo pavojingesnė, nei prieš Krymo aneksiją 2014-aisiais, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Lietuvos diplomatijos vadovas, ketvirtadienio vakarą grįžęs iš vizito Kijeve, kur su lankėsi su kolegomis iš Latvijos ir Estijos, LRT radijui penktadienį teigė kad toks įspūdis susidaro iš Lietuvos turimos ir Ukrainos pareigūnų pristatytos informacijos.
„Gali susidaryti įspūdis, kad situacija yra pavojingesnė, nei ji buvo 2013 ar 2014 metais, kai buvo pirmą kartą užpulta Ukraina ir okupuotas Krymas. Turbūt pagrindinė to priežastys yra, kad aną kartą Rusija stengėsi slėpti savo karines pajėgas, tuo bandydama gal maskuoti savo dalyvavimą konflikte (…). Dabar tai yra aiškus jėgos rodymas: karinės pajėgos, oro pajėgos, laivynas yra parodytas“, – LRT radijui sakė G. Landsbergis.
Anot jo, Ukrainos vadovai, Vyriausybė mėgino susisiekti su Rusijos vadovybe, teiraujantis, kokiu pagrindu telkiama kariuomenė, ar tai – pratybos, tačiau oficialaus atsakymo nesulaukiama.
„Visa tai atsisakoma padaryti, nėra atsakoma oficialiai, kokiu pagrindu kariuomenė telkiama. Tada tai, aišku, atrodo pavojinga, aiški eskalacija, paslapties šydas dėl tikslų, yra neatmetamas ir blogiausias scenarijus“, – teigė užsienio reikalų ministras.
Anot jo, nėra iki galo aišku, kokią pagalbą Ukrainai galėtų suteikti NATO, tačiau kol kas pavyksta išlaikyti vienybę NATO ir ES reiškiant aiškią politinę paramą šiai šaliai.
„Jei situacija eskaluotųsi, tai ir ta parama, konkretūs žingsniai irgi taptų aiškesni“, – sakė G. Landsbergis.
Pasak jo, viena iš šių Rusijos veiksmų hipotezių yra prezidento Vladimiro Putino ir valdančiojo aparato siekis atstatyti smukusį populiarumą prieš šiemet vyksiančius Dūmos rinkimus. Kita hipotezė – tikrinimas, ar bus išlaikyta Vakarų parama Ukrainai, jei būtų pradėti realūs kariniai veiksmai.
„Aš pritarčiau šiai teorijai ir manau, kad tai yra vienas, turbūt, rimčiausių išbandymų mums, kaip Vakarams, Vakarų aljansui, ar mes atlaikysime žvanginimą ginklais ir tokį išbandymą realios karinės grėsmės“, – svarstė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis sako neatmetantis „juodo scenarijaus“, tačiau turintis vilties, kad Rusija atitrauks karius nuo sienos ir „nepradės atviro konflikto“.
„Bet jeigu pradėtų konfliktą, akivaizdu, kad pasaulis tikrai reaguotų ir Rusija sulauktų skaudžių pasekmių“, – tikino G. Landsbergis.
Penktadienį ministras susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda. Jis teigia, kad susitikime su prezidentu kalbės apie tai, jog Ukraina prašo politinio palaikymo, ir pabrėžė, jog Lietuva „tą sėkmingai daro“.
„Toks yra pradinis prašymas iš mūsų bičiulių Ukrainoje. Toliau, aišku, galima svarstyti, ką galėtumėme daryti arba kokius signalus politinius ir kitokius galbūt siųsti tiek į Rusiją, tiek ir mūsų partneriams Europoje ir NATO. Dėl to, kad tai irgi svarbu, Lietuva yra girdima valstybė tarptautiniuose formatuose“, – sakė G. Landsbergis.
G. Landsbergis ketvirtadienį su kolegomis iš Latvijos ir Estijos lankėsi Kijeve, kur Baltijos šalys ir Ukraina bendru pareiškimu paragino Rusiją nutraukti provokacinius veiksmus, telkiant kariuomenę Ukrainos pasienyje.
Ukraina kaltina Rusiją telkiant tūkstančius karių prie rytinės sienos, taip pat aneksuotame Kryme. Pranešimų apie pajėgų telkimą pasirodė Ukrainos rytuose įsiplieskus kruviniems susirėmimams su Rusijos remiamais separatistais.
Savo ruožtu Maskva sako dislokavusi karių palei savo vakarinę sieną pratyboms, reaguodama į grėsmę keliančius NATO veiksmus.
BNS informacija
